30 Rgp Gyvybės draudimo įmokos darbuotojo naudai: „win-win“ sprendimas, iš kurio laimi abi pusės
Dalis verslo vadovų šiuo metu yra atsidūrę sudėtingoje situacijoje. Resursų didesniems atlyginimams, kurių tikisi darbuotojai, įmonėms lieka vis mažiau, kartu būtina pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kurių išskėstomis rankomis laukia darbo rinkoje.
Natūralu, kad vadovai priversti ieškoti tvarių sprendimų, kaip sukurti patrauklią darbo vietą, motyvuoti vertingiausius savo darbuotojus ir šalia kiek įmanoma konkurencingesnio darbo užmokesčio suteikti jiems papildomų naudų mažesnėmis nei darbo užmokestis sąnaudomis.
Dažnu atveju tam nereikia išradinėti dviračio. Ilgalaikis darbuotojų finansinis skatinimas ir motyvavimas darbdavio lėšomis per gyvybės draudimą yra sena ilgalaikio darbuotojų motyvavimo priemonė.
Nors jos potencialas Lietuvoje išnaudojamas vis dar nepakankamai, apie ateitį galvojančios įmonės į motyvacinius naudų krepšelius įtraukia ne tik tokius pasiūlymus, kurie skamba patraukliai ar yra naudingi darbuotojui trumpalaikėje perspektyvoje, bet ir gyvybės draudimo įmokas į darbuotojų asmenines gyvybės draudimo sutartis arba kaupiamąsias gyvybės draudimo sutartis, kuriose naudos gavėjai yra darbuotojai. Tai „win-win“ sprendimas, iš kurio laimi tiek darbdavys, tiek darbuotojas.
Mokestinė aplinka įmonėms, norinčioms suteikti tokią naudą savo darbuotojams, Lietuvoje šiuo metu yra palanki. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurias darbdavys moka darbuotojo naudai, nėra apmokestinamos nei valstybinio socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčiu (išimtis būtų situacija, kai darbuotojas atsiima dalį sukauptų lėšų dar dirbdamas įmonėje).
Tuo tarpu darbuotojai ir jų artimieji gauna ne tik ilgalaikį kaupimą, bet ir galimybę turėti finansinį užnugarį, gauti išmoką atsitikus nelaimei, patyrus traumą, praradus darbingumą, papildomas draudimo apsaugas susirgus.
Beje, gyvybės draudimo specialistai kalba apie augantį draudimo nuo kritinių ligų populiarumą ir augančias pasirenkamas draudimo sumas. Gyventojai vis labiau vertina laisvę pasirinkti gydymo įstaigą, gydymo būdą, atlikti papildomus tyrimus ir t. t., kurią sunkiai susirgus suteiktų draudimo nuo kritinių ligų išmokos.
Nereiktų pamiršti ir socialinio aspekto. Investavimas, kaupimas ateičiai yra labai svarbi pajamų ir socialinės gerovės vyresniame amžiuje dalis. Ateityje nekaupiantys papildomai iš senatvės pensijos sunkiai pragyvens ir bus priversti tiesti ranką į socialinės paramos kišenę. Gyvybės draudimo produktai siūlo nesudėtingą būdą investuoti į ateitį ir kaupti savarankiškai.
Tam, kad darbuotojų motyvavimo gyvybės draudimu naudos Lietuvoje būtų geriau išnaudojamos, aktyviau, į visuomenės švietimą galėtų įsitraukti ir valstybės institucijos, kaip tai daroma II pakopos pensijos atveju. Tęsdama pensijų reformą, valstybė aiškiai sako gyventojams, kad prognozuojama valstybės mokamos pensijos dalis nuo buvusių pajamų tik mažės ir papildomas kaupimas yra neišvengiamas. Valstybė galėtų pasitelkti darbdavius kaip socialinius partnerius šioje srityje, skatinant gyventojus pačius labiau rūpintis savo finansine ateitimi.
O darbuotojus kviečiu drąsiau reikalauti, kad darbdaviai į suteikiamą motyvacinių naudų krepšelį įtrauktų ir tokius produktus kaip investicinis gyvybės draudimas, kurie orientuoti į ilgalaikį investavimą bei siekį geriau apsaugoti save ir savo artimuosius nuo nenumatytų dalykų.
Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale „Verslo žinios“