Gyvybės draudimas suteikia saugumo jausmą ir padeda pasirūpinti savimi bei jums brangiais žmonėmis nelaimės atveju – patyrus traumą, susirgus, praradus darbingumą ar netekus artimo žmogaus.
Gyvybės draudimas taip pat padeda taupyti savo bei artimųjų ateičiai – aprūpintai senatvei, vaikų studijoms.
Gyvybės draudimas yra labai svarbi investicija į savo finansinį saugumą ateityje, suteiksianti jūsų gyvenimui stabilumo tokiais momentais, kai jums to reikės labiausiai.
Nusprendus draustis gyvybės draudimu, būtina pasvarstyti, kokią jo rūšį pasirinkti.
Gyvybės draudimas Lietuvoje yra trijų rūšių: rizikinis, kaupiamasis su garantuotomis palūkanomis arba investicinis.
Apsidraudus rizikiniu gyvybės draudimu, mirties atveju artimiesiems išmokama suma, kuriai žmogus ir buvo apsidraudęs. Rizikinis gyvybės draudimas pasirenkamas siekiant užtikrinti finansinį artimųjų saugumą šeimos maitintojo netekties atveju (padengiant paskolas, taip pat – nelaimingų atsitikimų atveju). Šiuo draudimu ypač svarbu apdrausti vieną ar du šeimos narius, nuo kurių pajamų priklauso visos šeimos gerovė.
Kaupiamasis gyvybės draudimas rekomenduojamas norintiems ne tik apsidrausti gyvybę, bet ir kaupti lėšas ateičiai. Kaupiamojo gyvybės draudimo su garantuotomis palūkanomis atveju gyvybės draudimo bendrovė kaupiamoms lėšoms garantuoja nustatyto dydžio metines palūkanas, todėl jei įmokos bus mokamos laiku, iš karto galima prognozuoti būsimą grąžą. Be to, draudėjui gali būti suteikta galimybė nenutraukiant draudimo sutarties atsiimti dalį sukaupto kapitalo.
Investicinis gyvybės draudimas skiriamas žmonėms, kurie nori ne tik apsidrausti nuo draudimo rizikų ar kaupti lėšas, bet ir jas investuoti. Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, žmogus pats renkasi investavimo kryptis – ar rizikuoti labiau ir tikėtis didesnės grąžos (tačiau galimai ir didesnio nuostolio), ar priešingai – rizikuoti mažiau ir tikėtis mažesnės grąžos, atitinkamai sumažinant ir galimus nuostolius. Taigi investavimo riziką prisiima draudėjas.
Draudėjas renkasi ir norimos įmokos dydį. Įprastai draudimo įmoka išskaidoma į dvi dalis: viena jų skiriama padengti rizikoms, nuo kurių draudžiamasi, ir kitoms draudimo sutarties išlaidoms, kita – investuoti. Na, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, kaip sėkmingai pavyks investuoti.
Įprastai gyventojams rekomenduojama rinktis draudimo sumą, atitinkančią bent vienų metų pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti, ar žmogus yra susituokęs, ar augina nepilnamečius vaikus, kokios yra jo sutuoktinio pajamos. Jeigu šeimoje yra keletas asmenų, kurie patys negali savimi finansiškai pasirūpinti (nepilnamečių vaikų, sunkių ligonių ir t.t.), reikėtų rinktis didesnę draudimo sumą.
Draudimo laikotarpis priklauso nuo tikslo, kuriam draudžiamasi.
Draudžiantis rizikiniu gyvybės draudimu, rekomenduojama draustis tol, kol apdraustas asmuo gauna pajamų. Patariama sprendimo drausti gyvybę neatidėlioti: sulaukus vyresnio amžiaus, padažnėja ir ligos, todėl nespėjus apsidrausti netenkama ir labai svarbios finansinės apsaugos.
Siekiant sukaupti vaikų ateičiai, tėvams rekomenduojama drausti vaiką iki jis taps finansiškai savarankiškas (sulauks pilnametystės ar baigs studijas). Kuo anksčiau vaikas bus apdraustas, tuo lengviau bus sukaupti norimą sumą.
Suaugusiems žmonėms, norintiems užsitikrinti orią senatvę, patariama pradėti kaupti lėšas pradėjus dirbti ir kaupti jas iki pat pensijos.
Lietuvos pensijų sistema yra trijų pakopų.
Pirmoji pakopa – „Sodra“, į kurią suplaukia socialinio draudimo įmokos, vėliau jos perskirstomos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms.
Antroji – pensijos kaupimas privačiuose II pakopos pensijų fonduose, kuriuose lėšos laikomos asmeninėje dalyvio sąskaitoje ir investuojamos. Čia iki pensijos kaupiamos lėšos, dalyviui mirus, yra paveldimos.
Nuo 2019 m. bus taikoma nauja kaupimo formulė, dirbantieji (iki 40 m. amžiaus) bus automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą, taip pat bus sudaryta galimybė dalyviams savanoriškai mokėti papildomas įmokas į fondus.
Priklausomai nuo to, kaip kaupėte iki šiol, bus galimi keli kaupimo variantai:
Trečioji pakopa – savanoriškas pensijos kaupimas. Šiuo atveju gyventojai gali rinktis kaupimą per gyvybės draudimą arba III pakopos pensijų fondus. Šis lėšų kaupimo būdas patrauklus dėl lanksčių sąlygų – kiek pinigų ir kokiu periodiškumu skirti šiam tikslui, atsižvelgdamas į savo poreikius ir aplinkybes, sprendžia pats gyventojas. Be to, kaupimas trečiojoje pakopoje per gyvybės draudimo sutartis leidžia turėti papildomas apsaugas – draudimą mirties, nelaimės ar ligos atveju.
Valstybė gyventojus skatina savanoriškai papildomai kaupti pensijai trečiojoje pakopoje, suteikdama galimybę kasmet deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Norint pasinaudoti lengvata, gyventojo sumokėtų gyvybės draudimo ar trečiosios pensijų pakopos įmokų suma negali viršyti 25 proc. visų apmokestinamųjų pajamų. Šis apribojimas taikomas bendrai gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms, mokėjimams už studijas, būsto paskolų palūkanoms ir kitoms išlaidoms, nuo kurių susigrąžinti mokesčius leidžia valstybė.
Kitas apribojimas – 2017–2018 m. GPM galima susigrąžinti nuo įmokų į III pakopai priskiriamus kaupimo produktus sumos, neviršijančios 2000 Eur per metus. Nuo 2019 m. ši suma bus mažesnė – 1500 Eur, tačiau įvertinus pokyčius mokestinėje sistemoje (bus taikomas ne 15, o 20 proc. GPM), susigrąžintina maksimali GPM suma lieka ta pati – 300 Eur.