15 Bir Diskusijoje apie gyvybės draudimą ekspertai turėtų išgirsti vartotojus
Gyvybės draudimas pastaraisiais mėnesiais sulaukia nemažai visuomenės ir institucijų dėmesio. Yra tekę girdėti įvairių finansų ekspertų nuomonių apie kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo paslaugos patrauklumą ir naudas, taip pat – kiek toks produktas, kuris leidžia ir kaupti, ir suteikia papildomas apsaugas, reikalingas vartotojams. Kadangi paslauga yra skirta neprofesionalams, šioje diskusijoje siūlau išgirsti ir vartotojų balsą.
Kad kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo paslaugos reikalingos, rodo stabiliai augantis pasirašomų sutarčių skaičius. Kokią pridėtinę vertę jos kuria gyventojams, aiškinomės, į reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą* įtraukdami klausimą, kodėl gyventojai pasirinko kaupti pensijai arba vaikų ateičiai per gyvybės draudimą.
Pagrindinė priežastis, kurią nurodė apklausti gyventojai – kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo suteikiamos papildomos apsaugos. Galimybė kaupiant ateičiai kartu apsidrausti gyvybę, pasirinkti kritinių ligų draudimą arba draudimą nuo nelaimingų atsitikimų yra patraukli net 44 proc. apklaustųjų.
38 proc. apklaustų gyventojų paminėjo, kad gyvybės draudimo paslaugą renkasi, nes ji leidžia sukaupti ir uždirbti ateičiai. Taip pat 38 proc. apklaustųjų renkasi gyvybės draudimą kaip priemonę kaupti ateičiai dėl to, kad kaupimas per šią paslaugą nereikalauja specifinių investavimo žinių.
Pastarasis argumentas reikšmingas turint omeny, kad, remiantis ne vienu pastaruoju metu atliktu tyrimu, bendras finansinio raštingumo lygis Lietuvoje toli gražu nėra pakankamas.
Pastarojoje Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atliktoje apklausoje tik penktadalis gyventojų nurodė, kad jiems užtenka žinių apie savarankišką kaupimą, investavimą bei įvairius finansinius produktus. 67 proc. respondentų pripažino, kad žinių finansinio raštingumo srityje nepakanka, tarp jų ketvirtadalis (25 proc.) respondentų prisipažino, kad apie investavimą nežino nieko. Tai, kad mažiau finansiškai išprusę gyventojai taip pat turi galimybę kaupti bei investuoti savarankiškai, yra reikšminga kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo nauda.
Beje, tik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų kaip vieną iš priežasčių, kodėl jie kaupia per investicinį gyvybės draudimą, pažymėjo galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Šiuo metu valstybė kaip paskatą už tai, kad gyventojai savarankiškai kaupia senatvei, iš gyventojų sumokėtų mokesčių leidžia susigrąžinti iki 300 eurų. Vidutiniškai ar mažiau pasiturintiems gyventojams ši paskata yra svari ir naudinga, tačiau, kaip rodo apklausa, paskatos gyventojai nenurodo kaip pagrindinės priežasties, dėl kurios jie renkasi investicinio gyvybės draudimo paslaugą.
Baigiant dar keletas skaičių. Į apklausas reguliariai įtraukiame klausimą, iš kokių pajamų šaltinių gyventojai planuoja gyventi arba jau gyvena išėję į pensiją. Tendencija nėra džiuginanti: visuomenės lūkesčiai dėl pajamų šaltinių senatvėje išlieka konservatyvūs ir beveik nesikeičia. Kaip ir 2021 metais, šiemet daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad senatvėje kliautųsi I pakopos („Sodros“) pensija kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Suprantama, kad vien tik su I pakopos pensija pasiekti tokį pajamų lygį, kuris leistų oriai gyventi išėjus į pensiją, neįmanoma. Kad situacija pasikeistų, žmonėms turėtų būti pasiūlyta kuo daugiau priemonių ir paskatų kaupti savarankiškai. Viena iš tokių priemonių yra gyvybės draudimas – reguliuojama ir pritaikyta tiems gyventojams, kurie ne tiek gerai išmano finansų rinkas, kad galėtų patys įvertinti visas investavimo rizikas, arba nežino, kaip pradėti investuoti, tačiau norėtų pradėti tai daryti.
Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
Komentaras pirmą kartą publikuotas naujienų portale Verslo žinios.
*LGDĮA užsakymu atliktos apklausos metu apklausta 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Apklausą 2023 m. kovo 17-27 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.