24 Vas Gyvybės draudimo rinka augs daugiau nei prognozuoja Lietuvos bankas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonės į 2021 metus žiūri optimistiškiau nei Lietuvos bankas, kuris gyvybės draudimo rinkai šiemet prognozuoja santūrų 1-3 proc. augimą. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas tikisi, kad rinkos augimas sudarys bent 4-5 proc., jei tik valstybė nepablogins gyvybės draudimo veiklos sąlygų.
Remiantis gyvybės draudimo įmonių Lietuvos bankui pateikta informacija, visų gyvybės draudimo įmokų suma praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 7,5 proc. ir sudarė 290,7 mln. Eur (2019 metais — 270,4 mln. Eur). Investicinio gyvybės draudimo portfelis augo ypač stipriai — 11,3 proc. iki 189 mln. Eur.
Pasak A. Bakšinsko, didesnį draudikų optimizmą nei prognozuoja Lietuvos bankas skatina ne viena priežastis.
„Nepaisant daugeliui verslo sričių sudėtingo meto, gyvybės draudimo rinka išlaiko stabilumą ir pasitikėjimą. Galiojančių gyvybės draudimo sutarčių skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo didesnis nei prieš metus, ir nors naujų sutarčių pernai sudaryta kiek mažiau nei 2019 m., tačiau taip pat mažiau žmonių ryžosi nutraukti galiojančias gyvybės draudimo sutartis“, – pažymi LGDĮA prezidentas.
Gyvybės draudimo įmonės per pirmuosius pandeminius metus gerai pasiruošė dirbti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir perkėlė efektyvų bendravimą su klientais į elektroninę erdvę.
LGDĮA pastebi ir didėjantį gyventojų norą patiems rūpintis savo finansine ateitimi ar finansine pagalve nelaimės atveju, kurį skatina ir visuomenėje jaučiamas nerimas. Gyventojai renkasi gyvybės draudimą kaip ilgalaikio taupymo priemonę: LGDĮA duomenimis, šiuo metu pasirenkamas ne trumpesnis nei 20 metų kaupimo pensijai per gyvybės draudimo sutartis laikotarpis, išskyrus atvejus kai sutartį sudarančiam asmeniui iki pensinio amžiau likęs trumpesnis terminas.
„Mes daug metų kalbamės su žmonėms apie būtinumą patiems rūpintis savo finansine ateitimi ir ateityje palengvinti socialinę naštą valstybės biudžetui. Vienas iš paprasčiausių būdų tai daryti yra gyvybės draudimas. 2020 metų pabaigoje atlikome visuomenės nuomonės apklausą, kuri atskleidė, kad būtent pandemija trečdaliui gyventojų, ypač jaunesnio amžiaus, buvo didelis postūmis pagalvoti apie finansinio užnugario svarbą. 11,3 proc. praėjusiais metais augęs investicinio gyvybės draudimo portfelis rodo džiuginančią tendenciją, kad savo ateitimi savarankiškai besirūpinančių žmonių daugėja“, — pažymi A. Bakšinskas.
2020 metais augo ir papildomų apsaugų prie kaupiamųjų̨ gyvybės draudimo sutarčių̨ įmokos. Draudimo nuo kritinių ligų, traumų ir kt. įmokos praėjusiais metais paaugo 9,3 proc. — nuo 33,8 mln. Eur iki 37 mln. Eur. Draudikų duomenys rodo, kad didėjo ir vidutinės išmokos — tiek vidutinė išmoka draudimo žaloms padengti, tiek vidutinė išmoka pasibaigus draudimo sutarties terminui. Vidutinė išmoka draudimo žaloms padengti paaugo 5,5 proc. ir sudarė 743 Eur, tuo tarpu vidutinė išmoka pasibaigus draudimo sutarčiai didėjo 6,5 proc. iki 4 224 Eur.
„Gyvybės draudimo rinka veikia stabiliai, gyventojai ja pasitiki. Erdvės augti taip pat yra daug — gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur gyvybės draudimas turi senas tradicijas ir stabilias veiklos sąlygas. Svarbiausia, kad valstybė nesiimtų neapgalvotų žingsnių — taip nutiktų, jei, pavyzdžiui, būtų atsisakyta tiek žmonėms, tiek pačiai valstybei naudingo valstybės skatinimo kaupti ateičiai per gyvybės draudimą, sudarant galimybę susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Kuo daugiau Lietuvoje bus finansiniu saugumu bei ateitimi savarankiškai besirūpinančių žmonių, tuo mažesnė socialinė našta teks valstybės biudžetui“, — pažymi A. Bakšinskas.