
14 Vas A ir B apie investicinį gyvybės draudimą
Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra tema, reguliariai grįžtanti į žiniasklaidos antraštes, o pastaruoju metu – ir į sprendimus priimančių institucijų dienotvarkę. Lietuvos bankas metų pradžioje konstatavo, kad lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo, bei pradėjo kampaniją, skirtą padėti gyventojams geriau suprasti vieną populiariausių mažmeninio investavimo produktų – investicinį gyvybės draudimą.
Švietimo finansinio raštingumo ir investavimo klausimais mūsų šalyje nebus per daug. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija taip pat ne vienus metus kelia šios temos aktualumo klausimą, todėl Lietuvos banko iniciatyva yra suprantama ir, tikėsimės, neapsiribosianti vienu finansiniu produktu. Galima suprasti ir dėmesį atkreipiantį kampanijos toną, tačiau, girdėdami ištartą A, apie šį finansinį produktą norėtume pridurti ir B.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. lapkričio pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 421 tūkst. galiojančių investicinio gyvybės draudimo sutarčių. Jų skaičius kasmet auga. Kodėl? Nes paslauga naudinga ir gyventojams reikalinga.
Investicinio gyvybės draudimo sutartį sudaro du elementai: gyvybės draudimas, skirtas apsidrausti nuo įvairių draudimo rizikų (mirties, nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir t. t.) bei investavimas, tai yra dalies įmokos skyrimas įvairiems investavimo produktams, kurio tikslas yra sukaupti lėšų senatvei, ateities tikslams, vaikų studijoms ir kitoms reikmėms.
Praėjusiais metais Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šių dviejų elementų derinimas – galimybė, kaupiant ateičiai, kartu apsidrausti gyvybę, pasirinkti kritinių ligų draudimą arba draudimą nuo nelaimingų atsitikimų – yra vertinama kaip reikšmingas investicinio gyvybės draudimo privalumas.
Pats investavimas – sudėtinga tema. Didelei daliai lietuvių patiems valdyti savo investicijas vis dar nėra paprasta.
Vienoje iš naujausių LGDĮA užsakymu atliktų apklausų beveik 70 proc. respondentų sakė, kad žinių finansinio raštingumo srityje nepakanka, iš jų ketvirtadalis pripažino, kad apie investavimą nežino nieko. Reguliuojami, pritaikyti finansiniai produktai, tokie kaip investicinis gyvybės draudimas, ir profesionalūs finansų konsultantai gali tapti pirmu žingsniu į investavimo pasaulį, supažindinti žmones su tam tikromis investavimo subtilybėmis, padėti pagilinti finansinio raštingumo žinias.
Tam, kad gyventojai galėtų priimti sąmoningus ir informuotus sprendimus, kiekviena gyvybės draudimo įmonė atlieka visapusišką klientų poreikių įvertinimą. Šiuo tikslu įmonės iš klientų renka informaciją, kuria remiasi darydamos išvadas apie jų poreikius draudimui ir kaupimui, ir padeda išsirinkti tuos draudimo produktus, kurie geriausiai atitinka klientų interesus.
Visi, kurie yra pildę gyvybės draudimo poreikių anketas ar su jomis susidūrę, turi įsivaizdavimą apie informacijos apimtis, kurios yra vertinamos siekiant klientui pasiūlyti produktą, geriausiai atitinkantį jo poreikius ir siekiamus tikslus.
Įsitikinti, kad investicinio gyvybės draudimo sutartis tinkamai atspindi kliento lūkesčius ir priimtiną rizikos lygį, yra draudimo konsultantų pareiga. Jeigu žmogui kaupti neaktualu, draudikai investicinio gyvybės draudimo nesiūlo, o rekomenduoja rizikinį, kuriuo apsidraudus taip pat galima pasirinkti papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų ar kritinių ligų.
Baigdamas pakartosiu neseniai skaitytus žodžius, kad tikresnę prasmę draudimo paslaugai suteikia kiti žodžiai – „apsauga“, „saugumas“ arba „užnugaris“. Tikėtumės jų ir diskusijose apie gyventojų finansinio raštingumo gerinimą. Juk, kalbėdami apie gyvybės draudimą, turime omenyje ne šiaip investavimą ir apsaugas, o papildomas pajamas senatvėje, išmokas netekus šeimos maitintojo, laikinai netekus darbingumo, patyrus traumą, susirgus sunkiomis ligomis.
Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas