Pataria drausti ne tik butą ar automobilį: „Matau, kaip griūva gyvenimai“

Pataria drausti ne tik butą ar automobilį: „Matau, kaip griūva gyvenimai“

Paradoksalu, bet finansų konsultantė Evelina Zokaitytė žodį „draudimas“ būtų linkusi keisti kitais žodžiais, suteikiančiais paslaugai tikresnę prasmę – „apsauga“, „saugumas“ arba „užnugaris“. Evelinos nuomone, draudimas tampa apčiuopiamas ištikus bėdai. Ir nors emocinių dalykų ši paslauga greičiausiai neišspręs ir skausmo nesumažins, tačiau finansines problemas gali padėti nustumti į šalį.

Finansų konsultante Evelina dirba jau 16 metų. Į gyvybės draudimo sritį ji atėjo kaip ekonometrijos studentė, ieškojusi galimybės užsidirbti, ir pasiliko.

„Gera matyti, kai klientai, kuriems gyvybės draudimas padėjo, grįžta patys ir rekomenduoja paslaugą savo artimiesiems. Žinoma, vadovų įvertinimas ir klientų padėkos suteikia pasitikėjimo, tačiau labiausiai motyvuoja, kai klientai pajunta tikrąją draudimo naudą gaudami finansinę paramą ištikus bėdai. Matau, kaip griūva gyvenimai ir kaip tokiais atvejais padeda draudimas nuo traumų ir ligų, gyvybės draudimas“, – kalba E. Zokaitytė.

Pataria nusiimti rožinius akinius

Ji stebisi, kad žmonės dažnai pirmenybę teikia daiktams, o ne savo sveikatos apsaugai ar finansiniam saugumui. Norėdami turėti užnugarį, jie pirmiau draudžia automobilius ar būstą, tačiau, konsultantės nuomone, svarbiausia turėtų būti pats žmogus.

„Jaunesni žmonės dažnai būna „užsidėję rožinius akinius“ ir mano, kad niekada nesirgs ir gyvens amžinai. Tokiais atvejais visada sakau, kad mes nežinome, kas bus po mėnesio ar metų. Jeigu tik leidžia sveikata, įsiklausydama į žmogaus lūkesčius rekomenduoju pasirinkti visą papildomų draudimo apsaugų paketą, taip pat ir draudimą nuo kritinių ligų. Amžinai jauni ir sveiki nebūsime, o užklupus ligai išmoka būna didelė pagalba“, – sako E. Zokaitytė.

Kai kurių klientų istorijos ypač įstrigo atmintin. Pavyzdžiui, kai moteris atėjo dėl vyro gyvybės draudimo išmokos ir, braukdama ašaras, prisipažino, kad išmoka padės išbristi iš skolų, į kurias teko įklimpti po vyro mirties. Evelina tikisi, kad gyvybės draudimo pinigai išsprendė jos finansines bėdas ir leido atsispirti gyventi iš naujo.

O visada džiugina susitikimai su 18-19 metų jaunuoliais, kurie ateina atsiimti per vaikų gyvybės draudimą sukauptų pinigų.

„Kai kurie jau žino, kokią išmoką gaus, nes tėvai būna pasakę, o kai kuriems būna „tai bent“! Matau, kaip spindi akys, kiek jie turi svajonių – apie studijas, nuosavą automobilį, būstą ar net vestuves. Nuostabu, kokie protingi jauni žmonės ateina“, – džiaugiasi E. Zokaitytė.

Įsiklauso ir į kūno kalbą

Anot pašnekovės, informacijos apie gyvybės draudimą yra tikrai daug, todėl būtina sudėti pagrindinius akcentus. Klientams svarbu ne tik suteikti standartinę informaciją, bet ir kiek įmanoma labiau įsigilinti ir atsižvelgti į jų poreikius.

„Galbūt žmogui reikia tik asmeninės apsaugos, nes jis neturi artimųjų? Galbūt įmoka, apie kurią kalbame, yra per didelė? Kartais tai suprasti pakanka kūno kalbos, tam tikrų ženklų. Tuomet klausiu tiesiai šviesiai – per brangu? Kiek yra ne per daug? Nes nedidelės apsaugos vis tiek geriau nei jokių apsaugų, o turėti gyvybės draudimą – geriau, nei neturėti“, – įsitikinusi E. Zokaitytė.

Klientai tikrina, ar konsultantė apsidraudusi

E. Zokaitytė klientus ragina nepalikti sutarčių likimo valiai, peržiūrėti jas bent kas kelerius metus arba iš esmės pasikeitus gyvenimo aplinkybėms – gimus vaikams, atsiradus naujiems finansiniams įsipareigojimams ir t. t.

„Pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų 10 tūkstančių litų buvo visai nemaža suma, o šiandien 3 tūkstančiai eurų jau tik simbolinis draudimas. Todėl nepatingėkite skirti valandėlę ir peržiūrėkite sutartį savarankiškai arba pasikonsultuokite su išmanančiu konsultantu“, – pataria E. Zokaitytė.

Pati Evelina naudoja daug finansinių produktų. „Klientai kartais tikrina“, – šypsosi ji. Naudodamasi gyvybės draudimo paslaugomis ir matydama klientų pavyzdžius, konsultantė gali visa šia patirtimi pasidalinti su naujais klientais bei patarti.

„Savo gyvybės draudimo sutartį pasirašiau dar būdama studentė. Pasirinkau minimalią sumą, lygią dabartiniams 30 eurų. Studijų metu man tai buvo dideli pinigai, teko skaičiuoti ir taupyti, bet pripratau. Sutartį reguliariai peržiūrėdavau, didinau įmokas pagal savo finansines galimybes, taip pat mokėjau papildomas įmokas. Šiandien labai džiaugiuosi investuojant per gyvybės draudimą pasiektu rezultatu ir tuomet priimtu sprendimu“, – kalba E. Zokaitytė.