Gyvybės draudimą turėjo mažuma mirusiųjų: šeimos maitintojo mirtis gali įstumti į finansinį nepriteklių

Besišypsanti šeima

Gyvybės draudimą turėjo mažuma mirusiųjų: šeimos maitintojo mirtis gali įstumti į finansinį nepriteklių

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47,7 tūkst. žmonių, iš jų 22,3 proc., arba 10,6 tūkst. mirusiųjų, buvo jaunesni nei 65 metų amžiaus. Tuo tarpu gyvybės draudimo išmokos pernai buvo išmokėtos 824 mirusiųjų artimiesiems, 780 iš jų buvo darbingo amžiaus žmonės.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Giedrius Rimša sako, kad nors apsidraudusių gyvybės draudimu žmonių skaičius didėja, pernai gyvybės draudimo išmokas gavo tik mažiau nei dešimtadalio jaunesnių nei 65 metų amžiaus mirusiųjų artimieji.

Praėjusiais metais pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis 583 mirusiųjų artimiesiems gyvybės draudimo bendrovės išmokėjo beveik 4,8 mln. eurų draudimo išmokų, t. y. vidutiniškai 8,2 tūkst. eurų kiekvieno mirusiojo artimiesiems. Dar 241 mirusiojo artimiesiems buvo išmokėta daugiau kaip 3 mln. eurų išmokų pagal rizikos gyvybės draudimo sutartis – vidutiniškai po 12,6 tūkst. eurų kiekvieno mirusiojo artimiesiems.

Pasak LGDĮA prezidento, šeimas, turinčias finansinių įsipareigojimų, gyvybės draudimu nepasirūpinusio maitintojo mirtis gali įstumti į finansinį nepriteklių. Per karantiną rekordines aukštumas pasiekusios gyventojų santaupos indėliais ir banko sąskaitose buvo solidi finansinė pagalvė, kuri galėjo pagelbėti ištikus nelaimei, tačiau sunkmečiu santaupos ima tirpti, todėl gyvybės draudimo išmokų svarba ateityje tik didės.

„Augančios pragyvenimo išlaidos jau dabar mažina „juodai dienai“ pasidėtas gyventojų santaupas, todėl turėti gyvybės draudimo sutartį bus dar svarbiau, ypač jeigu šeima turi paskolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų. Kad gyvybės draudimo išmoka, mirus šeimos maitintojui, būtų pakankama parama, rekomenduojama įvertinti šeimos išlaidas, infliacijos dydį, bazinių palūkanų normų didėjimą ir, sudarant arba atnaujinant gyvybės draudimo sutartį, pasirinkti ne per mažą draudimo išmokos dydį“, – kalba G. Rimša.

Turint finansinių problemų ir ieškant būdų sumažinti patiriamas išlaidas, G. Rimša rekomenduoja kreiptis į savo draudimo bendrovę ir pasitarti su jos specialistais.

„Gyvybės draudimas yra lankstus, todėl bendromis jėgomis visada galima rasti problemos sprendimą. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti draudikų siūloma galimybe laikinai sustabdyti gyvybės draudimo įmokų mokėjimą. Su amžiumi sveikata prastėja, todėl vyresniame amžiuje sudaryti naują gyvybės draudimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jaunystėje gali nebepavykti. Kuo asmuo jaunesnis ir sveikesnis, tuo mažesnes draudimo įmokas mokės visą draudimo laikotarpį, o jeigu vėliau kiltų rimtesnių sveikatos problemų, galimybės apsidrausti gyvybės draudimu gali nebebūti“, – įspėja G. Rimša.