Lietuvos gyventojai per gyvybės draudimą vidutiniškai kaupia 36 metus

Gyvybės draudimas sutarčių trukmė

Lietuvos gyventojai per gyvybės draudimą vidutiniškai kaupia 36 metus

Vidutinis gyvybės draudimo sutarčių, per kurias galima kaupti pensijai, terminas ilgėja ir 2021 metų pabaigoje pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai per gyvybės draudimą šiuo metu yra pasirinkę kaupti vidutiniškai 36 metus.

Gyvybės draudimas yra III pensijų pakopos dalis, kartu su trečios pakopos pensijų fondais sudaranti galimybę gyventojams patiems taupyti ir papildomai kaupti pensijai. Tai galima padaryti pasirenkant investicinį arba kaupiamąjį gyvybės draudimą, kurie yra skirti ne tik apsidrausti nuo draudimo rizikų, bet ir sukaupti pinigų senatvei, kad, išėjus į pensiją būtų galima gyventi sočiau bei patenkinti svarbius vienkartinius poreikius neliečiant pragyvenimui skirtų periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų.

Pastaraisiais metais ne tik ilgėja vidutinė pasirinkta gyvybės draudimo sutarčių, leidžiančių kaupti pensijai, trukmė, bet ir auga naujai sudaromų tokių sutarčių skaičius. Šiuo metu LGDĮA įmonių klientai iš viso yra sudarę 387,5 tūkst. sutarčių, kurios yra skirtos ne tik apdrausti gyvybę, bet ir sukaupti pinigų ateities poreikiams. Per 2020 metus buvo sudaryta daugiau kaip 34,2 tūkst. naujų tokių gyvybės draudimo sutarčių, o vien tik per vienuolika šių metų mėnesių – daugiau kaip 36,4 tūkst. sutarčių. Palyginti — prieš dešimt metų, per 2010-uosius, Lietuvos gyventojai sudarė 32,5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, per kurias galima kaupti pensijai, jų vidutinis terminas buvo 32 metai.

„Ilgėjanti gyvybės draudimo sutarčių trukmė rodo, kad mūsų klientai įsiklauso į rekomendacijas pensijai kaupti kuo ilgiau, nuo pirmųjų darbo dienų iki pat pensijos, ir kad lėšos per gyvybės draudimą kaupiamos ne vartojimui po kelerių metų, o sotesnei senatvei. Daugelis mūsų klientų neturi specialių investavimo žinių ir patirties, todėl nesiryžta pradėti investuoti savarankiškai, tačiau supranta, kad būtina patiems investuoti į oresnę senatvę ir kaupti kapitalą. Skatinant kaupti papildomai, labai svarbi ir valstybės paskata taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, — sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Didžioji dalis gyvybės draudimo klientų yra vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, kurie neturi specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos. Vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka 2020 metais buvo 46 eurai per mėnesį už vieną draudimo sutartį.

LGDĮA bendrovių duomenimis, vidutinė grynoji grąža klientui per 15 metų, po visų bendrovių atskaitymų ir neįvertinus gyventojų pajamų mokesčio lengvatos įtakos, siekia apie +3 proc. kasmet. Vidutinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus mažos rizikos investavimo kryptis sudarė +2,6 proc. metinių palūkanų, pasirinkus vidutinės rizikos investavimo kryptis vidutinis augimas siekia + 4,3 proc. kasmet , o vidutinė metinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus didelės rizikos investavimo kryptį — +6,2 proc. metinių palūkanų.