02 Gru Gyvybės draudimo naudos gavėjais lietuviai dažniausiai paskiria sutuoktinius
Lietuviai, spręsdami, kam nelaimės atveju turėtų atitekti jų gyvybės draudimo išmoka, renkasi šeimą ir naudos gavėjais paskiria artimuosius — sutuoktinius, vaikus, tėvus, brolius ir seseris, atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių̨ asociacijos (LGDĮA) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Gyvybės draudimo išmoka nutikus netikėtai nelaimei būna svari paspirtis, ypač kai šeima turi finansinių įsipareigojimų arba dirba tik vienas jos narys. Tyrimo metu dauguma apklaustų gyvybės draudimo sutartis sudariusių gyventojų nurodo, kad jų gyvybės draudimo išmokos gavėju būtų sutuoktinis — tokių buvo net 53 proc. Trečdalis (32 proc.) respondentų sako, kad jų gyvybės draudimo išmoka turėtų atitekti pilnamečiams vaikams — savo suaugusiais vaikais dažniau rūpinasi moterys, miestelių gyventojai ir vyresni nei 45 metų respondentai. 29 proc. respondentų, dažniau 36-45 metų žmonės, savo gyvybės draudimo išmokos gavėjais paskirtų nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu jaunesni nei 36 metų respondentai gyvybės draudimo išmoką dažniau paliktų tėvams — tokių būtų 21 proc. Dešimtadalis apklaustųjų, dažniausiai nesusituokę žmonės, naudos gavėjais paskirtų savo brolius ir seseris.
Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas, sako, kad, draudžiantis gyvybę, galima pasirinkti rizikos draudimo apsaugą be kaupimo arba galima ne tik apsidrausti gyvybę, bet kartu ir kaupti lėšas vaikų ateičiai arba savo senatvei. Gyvybės draudimas ne tik suteikia apsaugą, bet ir yra svarbi tripakopės pensijų sistemos dalis, kuria dažniausiai naudojasi gyventojai, neturintys specialių investavimo žinių ir didesnės investavimo praktikos.
„Gyvybės draudimo bendrovės pastebi, kad gyventojų noras patiems rūpintis savo finansine ateitimi ar finansine pagalve nelaimės atveju didėja. Nors ilgalaikio taupymo lygis Lietuvoje lieka vienas žemiausių Europoje, gyventojų sukauptos investicinio gyvybės draudimo lėšos per pastaruosius 6 metus padvigubėjo. Gyvybės draudimą mūsų klientai renkasi kaip ilgalaikio taupymo priemonę: asociacijos duomenimis, šiuo metu pasirenkamas ne trumpesnis nei 20 metų kaupimo pensijai per gyvybės draudimo sutartis laikotarpis, išskyrus atvejus kai sutartį sudarančiam asmeniui iki pensinio amžiaus likęs trumpesnis terminas“, — kalba A. Bakšinskas.
Naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik į akcijas investuojančių fondų įprastai nesirenka. Tačiau jaunesnio amžiaus ar anksčiau sudariusiems sutartis klientams, ypač įgijusiems investavimo patirties, kryptis patartina retkarčiais peržiūrėti, nes, augant infliacijai, tampa itin svarbu, kad pernelyg maža prisiimta investavimo rizika neužkirstų kelio ilgalaikėje perspektyvoje uždirbti didesnę grąžą. Asociacija kviečia pasitarti su gyvybės draudimo bendrovių specialistais ir, priimant sprendimus dėl optimalaus investavimo, pirmiausia atsižvelgti į numatomą investavimo trukmę bei laiką, likusį iki pensijos.
Apie tyrimą
Tyrimo tikslas – sužinoti šalies gyventojų nuostatas dėl kaupimo ir gyvybės draudimo. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Tyrimo metu buvo galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc. Apklausą 2021 m. rugsėjo 17 – 26 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.