28 Vas Lietuvos tendencija: taupymas ateičiai ar gyvenimas šia diena?
Per pastaruosius dvejus metus vidutinės pajamos augo penktadaliu, bet taupančiųjų namų ūkių skaičius – tik 3 proc. ir dabar siekia beveik 69 proc. Kaip teigiama Lietuvos banko namų ūkių apklausos apžvalgoje, aštuoni iš dešimties respondentų planuoja pajamas ir septyni iš dešimties siekia sutaupyti.
Gyvenimas gerėja, pajamos auga, o žmonės aktyviau taupo – pensijai ir „juodai dienai“. Taupymas vaikams ir vidutinės pajamos auga panašiu tempu. Turėdami tinkamas sąlygas žmonės skiria lėšų taupymui savo atžaloms, tačiau vertėtų nepamiršti ir savęs. Šiandien – galime gyventi gerai, tačiau nežinome, koks bus rytojus, todėl labai svarbu išlaikyti balansą.
Per dvejus metus – vidutinės pajamos augo penktadaliu
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2019-ųjų pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 834 eurus „į rankas“ – kitaip tariant, vidutinės pajamos augo beveik 12 proc. 2018-ųjų pabaigoje ši suma siekė 751 eurą, o 2017-aisiais – 690 eurų.
Taigi per pastaruosius dvejus metus vidutinės gyventojų pajamos didėjo penktadaliu, t. y. 21 proc. (144 eurais). Ekonomika auga, žmonių gyvenimas gerėja, džiugina ir tai, jog didėja susidomėjimas ilgalaikiu taupymu. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo įmokos per 2019-uosius augo beveik 9 proc. (270,4 mln. eurų), 2018-aisiais šis įmokų augimas pagal sudarytas sutartis siekė apie 7 proc.
Tai, jog praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka augo 2 proc. daugiau, negu 2018-aisiais, rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviau rūpinasi savo finansiniu saugumu. O įprotis gyventi tik šia diena, nors dar ir gerokai gajus, tačiau žingsnis po žingsnio nyksta ir žmonės labiau galvoja apie ateitį ir jai ruošiasi.
2020-aisiais gyvybės draudimo rinka tikisi dar aktyvesnio žmonių susidomėjimo ilgalaikio taupymo būdais – investavimu į įvairias sritis, II ir III pensijų pakopomis, gyvybės draudimu. Tikimasi, jog šiemet gyvybės draudimo rinka augs 7 proc.
Daugiau rūpinsimės sveikata ir savo vaikų ateitimi
Tiek Lietuvos banko komentare, tiek mūsų asociacijoje matome kur kas didesnį susidomėjimą sveikatos, kritinių ligų draudimu. Pastaruosius trejus metus sveikatos draudimo įmokos augo stabiliai 7–8 proc. ir 2019-aisiais galiausiai siekė 33,8 mln. eurų.
Esame girdėję daug liūdnų istorijų apie tai, kaip drastiškai keičiasi žmonių gyvenimai, kai jie patiria sunkias traumas ar suserga kritinėmis ligomis. Sunku ne tik emociškai, bet ir finansiškai – žmogus nebegali dirbti kaip įprastai, mažėja pajamos, dažnai – reikalinga ir artimųjų parama.
Sveikatos draudimo įmokų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai tampa finansiškai nepriklausomais ir savarankiškais. Tai – brandžios šalies bruožas. Tuo pačiu – tai naudinga ir valstybei, nes, kai žmonės gali savimi pasirūpinti įvairiais gyvenimo atvejais, šalis, savo ruožtu, gali skirti daugiau lėšų jautrioms sritims, nes nereikia mokėti didelio kiekio pašalpų.
Kita ryški gyvybės draudimo kryptis – rūpinimasis vaikų ateitimi. Matome, jog žmonės labai aktyviai naudojasi galimybe aprausti mažamečius vaikus ir tokiu būdu kaupia lėšas jų ateičiai – studijoms, gyvenimo pradžiai. Kaip rodo asociacijoje surinkti duomenys, dažniausiai tėvai vaikams lėšas kaupti pradeda, kai šie yra darželinukų amžiaus.
Mūsų duomenimis, 2018-aisiais galiojančių sutarčių vaiko naudai skaičius siekė 90 tūkst., 2017-aisiais – 80 tūkst. T. y., 12 proc. augimas per vienerius metus.
2019-aisiais viešojoje erdvėje taip pat girdėjome nemažai diskusijų apie darbuotojų draudimą. Vyko diskusijos su VMI, tartasi, aiškintasi, kokia būtų geriausia draudimo sistema ir tvarka tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Matome, jog šios diskusijos suaktyvino įmonių susidomėjimą kaupimu per gyvybės draudimą ir darbuotojų sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimu.