15 Spa Gyvenimo kokybė pagal šiauliečius: šeima, finansinis saugumas ir sveikata

Šiaulių apskrities gyventojai, paklausti, kas jiems yra gyvenimo kokybė, įvardija tris svarbiausius dalykus: šeimą, sveikatą ir finansinį saugumą. Tačiau užuot laiką ir pinigus investavę į savo gyvenimo kokybės užtikrinimą, šiauliečiai juos išleidžia dalykams, kurie, pačių vertinimu, jiems nėra svarbūs.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šiemet atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 39 proc. Šiaulių apskrities gyventojų sako, kad jų gyvenimo kokybei svarbiausia yra geri santykiai šeimoje, 22 proc. įvardija savo ir savo artimųjų finansinį saugumą, 21 proc. prioritetą atiduota gerai savijautai. Patogią buitį, turiningą laisvalaikį ir mėgstamą darbą paminėjo mažuma apklaustųjų – atitinkamai 9 proc., 8 proc. ir 2 procentai. Panašiai gyvenimo kokybės dedamąsias įvardijo ir visos šalies gyventojai. Tik skirtingai nei šiauliečiai, likusi dalis šalies gyventojų kiek mažiau sureikšmina buitį bei laisvalaikį ir kiek daugiau svarbos skiria darbui. Mėgstamą darbą kaip gyvenimo kokybės dedamąją Nr. 1 įvardijo 5 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu patogią buitį – 4 proc., o turiningą laisvalaikį – 3 procentai.

„Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos, įskaitant ir Šiaulių apskrities, gyventojų finansinė elgsena yra nenuosekli ir netgi iracionali. Nors nemaža dalis gyventojų sutinka, kad finansinis saugumas yra neatsiejamas nuo jų gyvenimo kokybės, tačiau, net ir turėdami finansinių galimybių, gyventojai nesiima tuo rūpintis. Užuot savo laiką ir pinigus investavę į ilgalaikę naudą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, finansinės apsaugos priemones, lengva ranka juos išleidžiame trumpalaikiams buitiniams poreikiams“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Lėšos finansiniam saugumui – nėra būtinosios

Šiaulių apskrities gyventojai lėšų taupymo, investavimo ir finansinės apsaugos priemonių nepriskiria būtinosioms išlaidoms. Kad investavimo ir taupymo priemonėms skiriamos lėšos yra būtinosios mano vos 4 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimo įmokas prie būtinųjų priskiria 7 proc. Šiaulių apskrities gyventojų. Tuo tarpu lėšas, skiriamas būsto remontui, kaip būtinąsias įvardija 16 proc. Šiaulių apskrities gyventojų, buities technikai – 15 proc., automobilio išlaikymui – 11 procentų. Panašiai gyventojai atsakinėjo ir visos šalies mastu. Tai, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios, mano po 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasirūpina buitimi

„Laisvus“ pinigus šiauliečiai dažniausiai išleidžia pirkdami skanumynus – delikatesus ir saldumynus. Taip po būtinųjų išlaidų likusius pinigus leidžia net 71 proc. apklaustųjų (Lietuvos vidurkis – 55 proc.). 9 proc. Šiaulių apskrities gyventojų atlikusius pinigus skiria buities technikai, 5 proc. – madingai aprangai, 4 proc. – IT technikai, 3 proc. – pramogoms ir pomėgiams. Vos 2 proc. Šiaulių apskrities gyventojų šias lėšas skiria sveikatingumo priemonėms. Tai – žemiausias rodiklis šalyje. Visos Lietuvos mastu tam „laisvas“ lėšas skiria 11 proc. gyventojų.

Tuo tarpu lėšas, likusias nuo būtinųjų išlaidų, atsideda ir investuoja į savo ir savo šeimos finansinį saugumą mažuma Šiaulių apskrities gyventojų. Atliekamas lėšas taupymo ir investavimo priemonėms skiria vos 3 proc. Šiaulių apskrities gyventojų, gyvybės draudimo įmokoms – 2 proc. apklaustųjų. Tai, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios, mano po 6 proc. visos Lietuvos gyventojų.

Gyvenimo kokybės prioritetų piramidę šiauliečiai apverčia ir planuodami savo laiką. Pakankamai laiko geriems santykiams šeimoje palaikyti sakosi skiriantys 39 proc. apklaustų Šiaulių apskrities gyventojų, kai tuo tarpu patogiai buičiai palaikyti pakankamai laiko skiria 46 proc. apklaustųjų.

Užtektinai laiko ir savo bei savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti sako skiriantys 49 proc. Šiaulių apskrities gyventojų.

Pasirūpintų paskutinę gyvenimo dieną

Prisiminti artimuosius ir pasirūpinti jų finansiniu saugumu šiauliečius paskubintų žinia apie jiems likusią gyventi paskutinę dieną. Tokią dieną 32 proc. Šiaulių apskrities gyventojų susitiktų su artimaisiais, 27 proc. parašytų testamentą, 17 proc. suskubtų apsidrausti gyvybę.

„Deja, tačiau labai dažnai finansinės apsaugos svarbą gyventojai suvokia pavėluotai – tuomet, kai juos pačius ar jų artimuosius užgriūna gyvenimą aukštyn kojomis verčianti bėda. Finansinė apsauga, žinoma, emocinio skausmo nenumalšins, tačiau sušvelnins nelaimės finansinius padarinius ir leis greičiau atsitiesti šeimai praradus savo maitintoją ar kitaip netekus pagrindinio nuolatinių pajamų šaltinio“, – pažymi A. Bakšinskas.

Į klausimą „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi vos viena diena?“ 18 proc. apklaustųjų Šiaulių apskrityje tokią dieną nusigertų, 15 proc. – sėstų rašyti atsisveikinimo laiško, 14 proc. – surengtų atsisveikinimo šventę. 11 proc. dieną praleistų ir suvedinėdami sąskaitas su savo priešais. 24 proc. į klausimą atsakė „nežinau“.

Kodėl svarbu kalbėti?

Pasak A. Bakšinsko, poreikis kalbėti apie tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neskiria dėmesio finansiniam saugumui ir gyvena be atsarginio plano, kyla dėl to, kad šalyje pastebimai auga gyventojų, turinčių „laisvų“ pinigų, skaičius.

„Laisvais“ pinigais disponuoja maždaug kas antras šalies gyventojas. Tačiau gyventojų, galinčių be kitų pagalbos pasirūpinti savimi netikėtai praradus pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Finansinį rezervą (3-6 mėnesių savo pajamų dydžio sumą) turi sukaupę kiek daugiau nei dešimt procentų šalies namų ūkių, gyvybės draudimu – apsidraudę 15 proc. gyventojų.

„Vis daugiau gyventojų, padengę būtinąsias išlaidas, turi atliekamų pinigų ir įstengtų pasirūpinti finansiniu saugumu, jei tik tų „laisvų“ nepaleistų vėjais. Tačiau vis dar daug gyventojų finansine apsauga nesirūpina, todėl gyvena nuolatinės rizikos zonoje. Mūsų visuomenei trukdo ne tik tai, kad vis dar nėra susiformavę atitinkamos elgsenos įpročiai, bet ir gajūs mitai. Vienas jų – finansinis saugumas yra prieinamas tik aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Anaiptol tai nėra tiesa. Ir finansinė apsauga, ir taupymo priemonės yra prieinamos kiekvienam. Tiesiog pirmiausia turime išmokti gyventi pagal pajamas, o tuomet – įprasti dalį liekančių pajamų, užuot išleidus nebūtiniems dalykams, reguliariai atsidėti ir investuoti į savo ir savo artimųjų finansinį saugumą. Tik pasikloję tvirtą pagrindą galėsime tikėtis, kad mūsų gyvenimo kokybės piramidė stovės tvirtai“, – apibendrina A. Bakšinskas.

Apie tyrimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (105 iš jų – Šiaulių apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“.