15 Spa Gyvenimo kokybė pagal klaipėdiečius: sveikata, šeima ir finansinis saugumas

Klaipėdos apskrities gyventojai, paklausti, kas jiems yra gyvenimo kokybė, įvardija tris svarbiausius dalykus: sveikatą, šeimą ir finansinį saugumą. Tačiau užuot laiką ir pinigus investavę į savo gyvenimo kokybės užtikrinimą, klaipėdiečiai juos išleidžia dalykams, kurie, pačių vertinimu, jiems nėra svarbūs.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šiemet atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 37 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų sako, kad jų gyvenimo kokybei svarbiausia yra gera savijauta, 33 proc. įvardija gerus santykius šeimoje, 16 proc. prioritetą atiduota savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui.

Mėgstamą darbą, patogią buitį ir turiningą laisvalaikį paminėjo mažuma apklaustųjų – atitinkamai 8 proc., 5 proc. ir 1 procentas. Panašiai gyvenimo kokybės dedamąsias įvardijo ir visos šalies gyventojai. Tik skirtingai nei klaipėdiečiai, likusi dalis šalies gyventojų dažniau kaip prioritetą Nr. 1 minėjo ne sveikatą, bet gerus santykius šeimoje – taip manančiųjų yra beveik 39 proc. visų šalies gyventojų.

„Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos, įskaitant ir Klaipėdos apskrities, gyventojų finansinė elgsena yra nenuosekli ir netgi iracionali. Nors nemaža dalis gyventojų sutinka, kad finansinis saugumas yra neatsiejamas nuo jų gyvenimo kokybės, tačiau, net ir turėdami finansinių galimybių, gyventojai nesiima tuo rūpintis. Užuot savo laiką ir pinigus investavę į ilgalaikę naudą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, finansinės apsaugos priemones, lengva ranka juos išleidžiame trumpalaikiams buitiniams poreikiams“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Lėšos finansiniam saugumui – nėra būtinosios

Klaipėdos apskrities gyventojai lėšų taupymo, investavimo ir finansinės apsaugos priemonių nepriskiria būtinosioms išlaidoms. Kad investavimo ir taupymo priemonėms skiriamos lėšos yra būtinosios mano vos 5 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimo įmokas prie būtinųjų priskiria 4 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų.

Tuo tarpu lėšas, skiriamas automobilio išlaikymui, kaip būtinąsias įvardija 13 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, būsto remontui – 11 proc., pramogoms ir pomėgiams – 9 proc. Panašiai gyventojai atsakinėjo ir visos šalies mastu. Tai, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios, mano po 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasirūpina buitimi

„Laisvus“ pinigus klaipėdiečiai dažniausiai išleidžia pirkdami skanumynus – delikatesus ir saldumynus. Taip po būtinųjų išlaidų likusius pinigus leidžia net 62 proc. apklaustųjų (Lietuvos vidurkis – 55 proc.). Sveikata, svarbiausia savo gyvenimo kokybės dedamąja, pasirūpina mažuma – atliekamas lėšas sveikatingumo priemonėms skiria 9 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų.

Dar mažiau klaipėdiečiai rūpinasi kita jiems svarbia jų gyvenimo kokybės dedamąja – savo ir savo artimųjų finansiniu saugumu. Lėšas, likusias nuo būtinųjų išlaidų, atsideda ir investuoja į savo ir savo šeimos finansinį saugumą vos 8 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, gyvybės draudimo įmokoms – 1 proc. apklaustųjų.

Gyvenimo kokybės prioritetų piramidę klaipėdiečiai apverčia ir planuodami savo laiką. Pakankamai laiko patogiai buičiai palaikyti sako skiriantys 49 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, tuo tarpu geriems santykiams šeimoje puoselėti pakankamai laiko skiria 37 proc., apklaustųjų, užtikrinti savo ir savo artimųjų finansinį saugumą – 25 proc. apklaustųjų. Pakankamai laiko turiningam laisvalaikiui sako skiriantys 39 proc. klaipėdiečių.

Pasirūpintų paskutinę gyvenimo dieną

Prisiminti artimuosius ir pasirūpinti jų finansiniu saugumu klaipėdiečius paskubintų žinia apie jiems likusią gyventi paskutinę dieną. Tokią dieną 33 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų susitiktų su artimaisiais, 24 proc. parašytų testamentą, 19 proc. suskubtų apsidrausti gyvybę.

„Deja, tačiau labai dažnai finansinės apsaugos svarbą gyventojai suvokia pavėluotai – tuomet, kai juos pačius ar jų artimuosius užgriūna gyvenimą aukštyn kojomis verčianti bėda. Finansinė apsauga, žinoma, emocinio skausmo nenumalšins, tačiau sušvelnins nelaimės finansinius padarinius ir leis greičiau atsitiesti šeimai praradus savo maitintoją ar kitaip netekus pagrindinio nuolatinių pajamų šaltinio“, – pastebi A. Bakšinskas.

Į klausimą „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi vos viena diena?“ 26 proc. apklaustųjų taip pat atsakė, kad tokią dieną surengtų atsisveikinimo šventę, 18 proc. – sėstų rašyti atsisveikinimo laiško, 17 proc. tokią dieną nusigertų. 31 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų į klausimą atsakė „nežinau“.

Kodėl svarbu kalbėti?

Pasak A. Bakšinsko, poreikis kalbėti apie tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neskiria dėmesio finansiniam saugumui ir gyvena be atsarginio plano, kyla dėl to, kad šalyje pastebimai auga gyventojų, turinčių „laisvų“ pinigų, skaičius.

„Laisvais“ pinigais disponuoja maždaug kas antras šalies gyventojas. Tačiau gyventojų, galinčių be kitų pagalbos pasirūpinti savimi netikėtai praradus pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Finansinį rezervą (3-6 mėnesių savo pajamų dydžio sumą) turi sukaupę kiek daugiau nei dešimt procentų šalies namų ūkių, gyvybės draudimu – apsidraudę 15 proc. gyventojų.

„Vis daugiau gyventojų, padengę būtinąsias išlaidas, turi atliekamų pinigų ir įstengtų pasirūpinti finansiniu saugumu, jei tik tų „laisvų“ nepaleistų vėjais. Tačiau vis dar daug gyventojų finansine apsauga nesirūpina, todėl gyvena nuolatinės rizikos zonoje. Mūsų visuomenei trukdo ne tik tai, kad vis dar nėra susiformavę atitinkamos elgsenos įpročiai, bet ir gajūs mitai. Vienas jų – finansinis saugumas yra prieinamas tik aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Anaiptol tai nėra tiesa. Ir finansinė apsauga, ir taupymo priemonės yra prieinamos kiekvienam. Tiesiog pirmiausia turime išmokti gyventi pagal pajamas, o tuomet – įprasti dalį liekančių pajamų, užuot išleidus nebūtiniems dalykams, reguliariai atsidėti ir investuoti į savo ir savo artimųjų finansinį saugumą. Tik pasikloję tvirtą pagrindą galėsime tikėtis, kad mūsų gyvenimo kokybės piramidė stovės tvirtai“, – apibendrina A. Bakšinskas.

Apie tyrimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (105 iš jų – Klaipėdos apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“.