21 Geg Panevėžiečiai baiminasi nelaimių, tačiau finansine apsauga nepasirūpina

Didžioji dauguma Panevėžio apskrities gyventojų sako nesijaučiantys užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys neskuba imtis veiksmų pasirūpinti finansine apsauga. Gyventojų apklausos duomenimis, net 75 proc. panevėžiečių mano, kad nelaimė, kurios metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, jų artimiesiems sukeltų finansinių sunkumų. Tačiau tokiems gyvenimo netikėtumams yra pasirengusi mažuma šalies gyventojų – taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o apsidraudusi nuo nelaimingų atsitikimų yra tik nedidelė dalis gyventojų.

Labiausiai bijo avarijų

Apie skaudų įvykį, kurio metu netektų gyvybės ar taptų neįgalūs, nors kartą yra galvoję 68 proc. Panevėžio apskrities gyventojų. Labiausiai panevėžiečiai baiminas avarijų, nelaimių buityje arba traumų fizinio aktyvumo metu. Eismo įvykį kaip tikėtiną nelaimę nurodė 67 proc. apklaustųjų, nelaimę buityje – 53 proc., nelaimę fizinio aktyvumo metu (pvz., sportuojant) – 52 proc. apklaustųjų. Rečiausiai panevėžiečiai minėjo nepagydomą ligą – tai, kad yra galvoję apie ją, pažymėjo 42 proc. apklaustųjų.

Nesirūpina, nes gyvena šia diena

Kokį poveikį artimųjų finansinei gerovei turėtų dėl nelaimingo įvykio prarastas darbingumas ar gyvybė, yra galvoję 64 proc. apklaustųjų. Likusi dalis Panevėžio apskrities gyventojų sako niekada apie tai nemąsčiusi. Dažniausiai paminėta priežastis – noras galvoti vien apie pozityvius dalykus (31 proc.). 16 proc. apklaustųjų sako apie tai negalvojantys, nes nežino, ką tokioje situacijoje galėtų padaryti, 16 proc. tuo nesirūpina, nes gyvena šiandiena, o 12 proc. yra įsitikinę, kad jiems tokia nelaimė nenutiks.

Būtina finansinė drausmė

„Lietuvos gyventojai iš tiesų nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Ir tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio, o kartu ir įpročio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl to nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama – netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos. Tačiau klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks tų išmokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams? Pavyzdžiui, našlių pensijos dydis Lietuvoje tesiekia 70 litų“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Panevėžyje – daugiausia apsidraudusiųjų

A. Bakšinskas pabrėžia, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne tik finansinė drausmė ir gebėjimas nuolat juodai dienai atsidėti kad ir nedidelę dalį savo pajamų, bet ir draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finansinę pagalbą šeimą ištikus nelaimei.

Pasak A. Bakšinsko, Panevėžio apskritis Lietuvos kontekste išsiskiria tuo, kad čia yra daugiausia gyvybės draudimu apsidraudusių gyventojų. „Panevėžio apskrityje, apklausos duomenimis, gyvybės draudimu yra apsidraudę 34 proc. gyventojų. Tuo tarpu bendras apsidraudusiųjų šalyje vidurkis siekia vos 15 proc., Vilniaus apskrityje apsidraudusiųjų yra dar mažiau – tik 11 proc. Tokiame kontekste Panevėžio rezultatai atrodo neblogai, tačiau situacija nėra tokia pozityvi, kaip kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. Beveik 8 iš 10 panevėžiečių taip pat sako, kad jiems praradus darbingumą ar gyvybę, jų artimieji susidurtų su finansiniais sunkumais“.

Draudžia ne šeimos maitintoją, bet automobilį

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas taip pat pastebi, kad Lietuvos gyventojai, spręsdami ką drausti – materialųjį turtą, savo ar sutuoktinio gyvybę ir sveikatą, – prioritetą neretai atiduoda turtui.

„Kaip rodo draudimo statistika, lietuviams automobilis, ko gero, yra brangiausias turtas. Per praėjusius metus gyventojai sudarė beveik 152 tūkst. sutarčių savanoriškai apdrausti automobilį, tuo tarpu gyvybės draudimo – vos 58 tūkst. sutarčių. Vakarų pasaulio šalių norma – apdrausti šeimos maitintojo gyvybę ir taip visus šeimos narius apsaugoti nuo skaudžių nelaimingo įvykio finansinių padarinių. Vakarų šalyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat įprasta gyvybės draudimo priemonę naudoti ir kaip santaupų kaupimo įrankį. Toks taupymas yra efektyvesnis, nei santaupų kaupimas banko einamojoje sąskaitoje ar namuose, kur laisvos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praranda savo vertę“, – pažymėjo A. Bakšinskas.

Automobilį pirmiausia apdraustų ir 19 proc. panevėžiečių. Tuo tarpu 35 proc. pirmiau draustų savo sveikatą ir gyvybę, 30 proc. – vaiko, 15 proc. apdraustų nekilnojamąjį turtą. Paskutinėje vietoje panevėžiečiai apdraustų savo sutuoktinio (partnerio) sveikatą ir gyvybę (1 proc.).

„Norėdami pasirūpinti savo ir savo šeimos finansiniu saugumu, prioriteto tvarka turi būti draudžiamas šeimos maitintojas – tas, kuris gauna didžiausias pajamas. Jam žuvus ar praradus darbingumą, skaudžios nelaimės padariniai šeimai būtų švelnesni. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 8 tūkst. darbingo amžiaus asmenų mirčių. Didžioji dauguma jų, daugiau nei 70 proc., – vyrai. Ir, kaip rodo statistika, pagrindinė priešlaikinių mirčių priežastis yra ne eismo įvykiai, ko labiausiai ir bijo Panevėžio gyventojai, o ligos. Liga yra 73 proc. darbingo amžiaus gyventojų mirčių priežastis“, –  pabrėžia A. Bakšinskas.

Kas paskatintų draustis?

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 38 proc. panevėžiečių imtis veiksmų iš anksto pasirūpinti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų šeimos narių paraginimas, 37 proc. draudimu susirūpintų po skaudžios nelaimės, nutikusiems artimiesiems ar draugams, 27 proc. veikti paskatintų daugiau informacijos šia tema žiniasklaidoje. Padidėjusios pajamos būtų akstinas veikti vos 26 proc. panevėžiečių (Lietuvos vidurkis – 41 proc.).

Apie tyrimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (88 iš jų – Panevėžio apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

52 proc. apklausos respondentų Panevėžio apskrityje nurodė esą savo šeimos (namų ūkio) pagrindinis maitintojas, gaunantis didžiausias pajamas, 27 proc. apklaustųjų šeimos maitintoju nurodė savo sutuoktinį (partnerį), 17 proc. – tėvus, 2 proc. pagrindiniu maitintoju įvardijo vaikus.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“.