12 Bir Brangiausiai gyvybė Lietuvoje įkainota 4 mln. litų

Brangiausiai gyvybė Lietuvoje įkainota 4 mln. litų

Nuo 10 iki 30 tūkst. litų – tiek Lietuvos gyventojai dažniausiai vertina savo gyvybę. Būtent tokias sumas pernai pasirinko didžioji dalis arba 44 proc. žmonių mūsų šalyje, sudarydami gyvybės draudimo sutartis. Taip pat beveik trečdalis arba 27 proc. apsidraudusiųjų savo gyvybę įvertino mažiau nei 10 tūkst. litų.

Nuo 30 iki 50 tūkst. savo gyvybę pernai vertino 14,5 proc. visų sudariusių gyvybės draudimo sutartis gyventojų. Nuo 50 iki 100 tūkst. litų – 8,8 proc., nuo 100 iki 250 tūkst. litų – 4,2 proc.

Sumomis nuo ketvirčio iki pusės milijono litų savo gyvybę apsidrausti pernai pasirinko tik 0,7 proc. visų apsidraudusiųjų. Naujų sutarčių, kurių gyvybės draudimo suma siekia nuo pusės iki milijono litų, pernai sudaryta tik 10.

Brangiausia – pasiturinčių vyrų gyvybė

Tiek praėjusiais, tiek ir šiais metais Lietuvoje nebuvo sudaryta nė vienos gyvybės draudimo sutarties, kurios suma viršytų milijoną litų. Užpernai mūsų šalies gyventojai pasirašė 5 tokias sutartis.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, šiuo metu iš viso galioja 22 gyvybės draudimo sutartys, kurių sumos siekia arba viršija milijoną litų. 5 iš jų – rizikinio, likusios – kaupiamojo gyvybės draudimo. Didžioji dalis tokių sutarčių buvo pasirašyta prieš prasidedant ekonominiam sunkmečiui – 2006-2008 m.

Šiuo metu brangiausiai savo gyvybę mūsų šalyje vertinantys du asmenys, ją yra apsidraudę kaupiamuoju gyvybės draudimu po 3 ir 4 mln. litų. Praėjusiais metais vidutinė lietuvio pasirinkta kaupiamojo gyvybės draudimo suma siekė 35,3 tūkst. litų, o rizikinio gyvybės draudimo be kaupimo – 35,6 tūkst. litų.

Anot LGDĮA prezidento Artūro Bakšinsko, asmenų, kurie savo gyvybę pageidautų apsidrausti ypač didele suma, Lietuvoje niekada nebuvo daug. Kita vertus, dabar, nurimus kalboms apie krizę, besidominčių tokio dydžio gyvybės draudimo sumomis klientų vėl daugėja. Jeigu reikėtų sudaryti milijonu ar daugiau savo gyvybę vertinančio lietuvio portretą, tai būtų jaunas – maždaug 30-40 m. – vedęs ir nepilnamečių vaikų turintis vyras.

„Dažniausiai tai pasiturintis, sėkminga veikla užsiimantis savo verslą valdantis ar stambioje įmonėje vadovaujančias pareigas užimantis asmuo. Kita vertus, tai tik apibendrintas portretas. Didelėmis sumomis savo gyvybę draudžia ir moterys, ir vyresnio amžiaus žmonės“, – pasakojo LGDĮA prezidentas.

Dažnai girdime, kad užsienyje didelėmis sumomis draudžiasi pramogų pasaulio atstovai. Lietuvoje tokios tendencijos nėra. Pasak A. Bakšinsko, mūsų šalyje gyvybę apsidrausti stambiomis sumomis paprastai renkasi nebūtinai visuomenei žinomi, tačiau savo profesijos lyderiai.

Dažniausios priežastys, skatinančios Lietuvos gyventojus rinktis itin stambias gyvybės draudimo sumas – dideli finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos, taip pat rūpestis šeima ir nepilnamečiais vaikais.

„Gyvybės draudimą visų pirma rekomenduojama rinktis asmenims, kurie daugiausia prisideda prie šeimos išlaikymo. Atsitikus netikėtai nelaimei, tokio žmogaus praradimas artimiesiems suteikia ne tik moralinį skausmą, bet ir sunkią finansinę naštą. Ypač jeigu toks asmuo turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, didelių paskolų. Taip pat gyvybės draudimo sutartis patartina sudaryti tiems, kurių šeimoje yra vienas ar daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti“, – teigė A. Bakšinskas.

Pasak jo, sudarant gyvybės draudimo sutartį taip pat svarbu pasirūpinti ir papildomų rizikų – traumų, neįgalumo, nelaimingų atsitikimų ar kritinių ligų – draudimu, kuris tokiais atvejais tampa finansiniu ramsčiu tiek patiems apdraustiesiems, tiek jų šeimai.

Milijono draudimas – ne kiekvienam

Tiesa, milijonu savo gyvybę apdrausti gali toli gražu ne kiekvienas užsigeidęs. Prieš sudarant sutartį tokiai didelei sumai, bendrovės atstovai vertina įvairias su konkrečiu asmeniu susijusias rizikas, pradedant sveikatos būkle bei finansine padėtimi ir baigiant jo gyvenimo būdu.

Prieš sudarydamas gyvybės sutartį didesnei nei įprasta draudimo sumai, asmuo turi apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje įvertinama jo sveikatos būklė. Taip pat toks žmogus turi pateikti finansinę anketą, kuri atspindi jo turtinę būklę, o kai kuriais atvejais prašoma pateikti ir pajamų mokesčio deklaracijas už kelerius praėjusius metus. Taip draudikai įsitikina, kad asmens siekis draustis didele suma yra pagrįstas.

A. Bakšinsko teigimu, norint, kad draudimo bendrovė apdraustų žmogų didesne nei milijono suma, jis turi gauti pajamas, kurios bent kelis kartus viršytų vidutines. Anot jo, tokio asmens atlyginimas vidutiniškai turėtų būti ne mažesnis nei 10 tūkst. Lt per mėnesį.

„Gyvybės draudimas yra turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe, draudimas. Todėl bendrovė vertina, kokių nuostolių patirtų besidraudžiančiojo šeima, jeigu netektų jo pajamų, t. y. ar asmens gaunamos pajamas atitinka jo norą apsidrausti didele draudimo suma“,  – teigė LGDĮA prezidentas.

Remdamiesi minėtais duomenimis, gyvybės draudimo ekspertai priima sprendimą, ar klientas bus draudžiamas konkrečiai sumai, pavyzdžiui, milijonui litų. Jei klientas duomenis pateikia ir iš jų matyti, jog jis turi sveikatos sutrikimų arba jo finansinės galimybės neatitinka pageidaujamų draudimo sąlygų, tuomet draudikas gali atsisakyti drausti arba tiesiog pasiūlyti mažesnę draudimo sumą.

„Siekiant tinkamai pasirinkti draudimo sumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, ar žmogus yra susituokęs, ar augina nepilnamečių vaikų, kokios yra jo sutuoktinio pajamos bei kokių finansinių įsipareigojimų jis turi. Taip pat – kuriam laikui ketinantis savo gyvybę apsidrausti žmogus norėtų užtikrinti šeimos finansinį saugumą, jei ji netektų pagrindinio šeimos maitintojo“, – sakė A. Bakšinskas.

Kiek savo gyvybę milijonu litų apdraudęs asmuo išleidžia draudimo įmokoms per mėnesį? A. Bakšinskas teigia, kad kiekvienas atvejis yra labai individualus. Įmokos dydis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, rizikos, susijusios su jo darbo pobūdžiu ar pomėgiais ir kt., taip pat nuo draudimo sutarties sąlygų: jos termino, ar pasirenkamas draudimas su kaupimu, ar ne ir pan. Tačiau dažniausiai tokia įmokos suma svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų per mėnesį.

Kasmet išmoka apie 9 milijonus Lt

Pernai vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo išmoka Lietuvoje siekė 22,3 tūkst. Lt, rizikinio – 32,7 tūkst. Lt. Iš viso gyvybės draudimo bendrovės gyventojams, apsidraudusiems kaupiamuoju arba rizikiniu draudimu, išmokėjo 9,7 mln. Lt išmokų. 2010 metais ši suma sudarė kiek daugiau nei 9 mln. Lt.

LGDĮA prezidentas pasakoja, kad per visą Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo bendrovių veiklos istoriją vieno žmogaus artimieji po jo netekties gavo milijoną litų viršijančią draudimo išmoką. Jis pabrėžia, kad tokios išmokos nekelia rizikos draudimo verslui, nes paprastai tokiais atvejais draudimo riziką bendrovė dalinasi su perdraudimo kompanija.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.