Lygiai prieš dešimtmetį, keičiantis mokestinių lengvatų tvarkai, itin daug gyvybės draudimo sutarčių buvo sudaryta būtent šiam terminui. Šiemet gyventojai turės apsispręsti, ką daryti su pasibaigiančiomis sutartimis – ar atsiimti sukauptas lėšas, ar kaupti toliau.

Pernai 10,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių laikotarpis tiesiog baigėsi ir jų gyventojai nepratęsė. Iš šio skaičiaus net 7,2 tūkst. sutarčių buvo sudarytos iki 2003 m. pradžios.

Be to, dar 1,9 tūkst. sutarčių, sudarytų iki 2003 m. sausio 1 d., pernai buvo nutraukta. Iš viso praėjusiais metais buvo nutraukta beveik 30 tūkst. sutarčių.

Tuo tarpu pernai gyventojai pratęsė 1,3 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių 766 – iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytos gyvybės draudimo sutartys.

Baigiantis gyvybės draudimo sutarties terminui arba gyventojui svarstant apie jos nutraukimą dėl pasikeitusios finansinės padėties, neišsipildžiusių lūkesčių tikintis greitos grąžos ar nusprendus emigruoti, Lietuvos gyvybės draudimo asociacija (LGDĮA) pataria atsakingai priimti tinkamą sprendimą.

Ragina apsvarstyti poreikius

LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas pasakoja, kad dauguma prieš dešimtmetį sudarytų sutarčių atitiko tuometinius gyventojų poreikius – apsidrausti nuo tam tikrų rizikų ir kaupti lėšas ateičiai bei valstybės politiką – skatinti gyventojus aktyviai taupyti ir investuoti.

„Natūralu, kad per dešimt metų gyventojų poreikiai keitėsi, juos sąlygojo ir šalies socialinės apsaugos bei švietimo sistemų pokyčiai, tad šiemet ypač aktyviai raginame gyventojus kreiptis į savo draudimo bendroves ir apsvarsčius, kokiam tikslui kaupiamos lėšos, kokią sumą norima sukaupti ateičiai, ar tam reikalingas įmokų dydis yra pakankamas, kokios papildomos apsaugos reikalingos, sutartį pratęsti ar pakeisti jos sąlygas“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak jo, tokias sutartis palankiausia pratęsti iki pensinio amžiaus, tokiu būdu išsaugant itin palankias mokestines sąlygas kaupti papildomas lėšas senatvei.

Po finansinio sukrėtimo puola į paniką

LGDĮA duomenimis, trys pagrindinės priežastys, kodėl gyventojai mūsų šalyje sudaro gyvybės draudimo sutartis, yra finansiniai įsipareigojimai, siekis kaupti vaikų mokslams arba savo pensijai. Be to, sutartys dažnai sudaromos siekiant ne tik kaupti lėšas, bet ir užsitikrinti draudimo apsaugą nelaimės – mirties, traumų, neįgalumo, darbingumo praradimo ar kritinių ligų – atveju. Tuo tarpu sprendimą nutraukti gyvybės draudimo sutartis dažniausiai lemia pasikeitusi gyventojo finansinė padėtis.

„Neretai žmonės, susidūrę su netikėtomis finansinėmis problemomis, pavyzdžiui, netekę darbo, sumažėjus atlyginimui arba atsiradus didelių papildomų išlaidų, puola į paniką. Tuomet nutraukti draudimo sutartį ir nebemokėti įmokų atrodo teisingas sprendimas. Tiesa, tai gali sumažinti išlaidas trumpuoju laikotarpiu, tačiau tai nebus reikšmingas pokytis, o žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, nėra finansiškai naudingas sprendimas“, – teigė LGDĮA prezidentas.

Tokiais atvejais, kai gyventojas kurį laiką negali skirti lėšų gyvybės draudimo įmokoms, A. Bakšinskas rekomenduoja pasitarti su savo draudimo įmonės atstovais ir pagal situaciją, kiek leidžia konkrečios draudimo taisyklės, keisti sutarties sąlygas ar pakoreguoti mokėjimo tvarką. Draudimo įmokas galima kuriam laikui atidėti arba, nenutraukiant draudimo sutarties, atisakyti tik kai kurių papildomų draudimo apsaugų.

Tikisi greitos grąžos

A. Bakšinskas neslėpė, kad kartais gyventojus nutraukti gyvybės draudimo sutartis paskatina ir tai, kad jie tikisi ir nesulaukia greitos grąžos. Tokia nuostata dažnai pakiša koją, nes gyvybės draudimas yra orientuotas į ilgalaikį kaupimą.

LGDĮA prezidentas gyventojams visų pirma pataria įvertinti, kiek liko laiko iki jų gyvybės draudimo sutarties termino pabaigos. Neretai atsitinka, kad draudimo sutartį pageidaujama nutraukti po keleto metų investavimo, neatsižvelgiant į tai, kad iki jos termino pabaigos dar liko keliolika ar keliasdešimt metų. „Renkantis investicinį gyvybės draudimą, svarbiausia atsiminti, kad investavimo metu visada galimi vertės svyravimai, kurie neturi tokios reikšmingos įtakos ilguoju laikotarpiu“, – teigė LGDĮA prezidentas.

Jeigu gyventojas pasirinko investicinį gyvybės draudimą ir ketina sutartį nutraukti dėl to, kad sumokėtų įmokų suma konkrečiu momentu yra mažesnė už sukauptą sumą, jis turėtų atsižvelgti į keletą svarbių faktorių. Dažnai, skaičiuodami įmokų dydį, gyventojai neatima dalies, kurią susigrąžino pasinaudoję GPM lengvata. Be to, neretai pamiršta, kad draudimo apsauga kainuoja – kuo didesnė draudimo suma, tuo ir rizikos mokesčiai aukštesni.

Pataria neskubėti

Staiga atsisakyti gyvybės draudimo Lietuvos gyventojus skatina ir emigracija. Trumpam mokytis arba padirbėti išvykstantys žmonės, arba tie, kurie užsienyje dirba ilgai, nusprendžia nutraukti gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias buvo užsitikrinę finansinę apsaugą nelaimės atveju ir lėšas kaupė jau kelerius metus.

Pasak A. Bakšinsko, tokį sprendimą gyventojai dažniausiai paaiškina tuo, kad užsienyje tikisi užsidirbti daugiau pinigų arba mano, kad ten gyvenimo sąlygos yra geresnės, todėl ir papildomai taupyti nebelieka prasmės. Dažna sutarčių nutraukimo priežastis būna ir sukauptų lėšų panaudojimas įsikūrimui užsienio šalyje – lėktuvo bilietams, būsto nuomai ir pan.

Tačiau LGDĮA prezidentas ir šiuo atveju pataria neskubėti bei rimtai pasverti, ar verta atsisakyti gyvybės draudimo. „Klaidinga manyti, kad ilgalaikiam kaupimui pritaikyta gyvybės draudimo sutartis gali tapti išeitimi įgyvendinant trumpalaikius tikslus. Nuvykę į svečią šalį ir dažniausiai dirbdami fizinius darbus, apie gyvybės draudimą gyventojai susimąsto tik nutikus nelaimei, kai jau būna per vėlu pasirūpinti finansine apsauga. Todėl prieš išvykstant visuomet patariame gyventojams gerai apmąstyti, ar gyvybės draudimo apsaugos ir kaupiamos lėšos nepravers ateityje“, – teigia A. Bakšinskas.

Asociacija taip pat primena, kad nutraukus sutartį anksčiau nei numatyta, draudimo bendrovės taiko nutraukimo mokestį. Tokiu atveju dažniausiai nebegalioja ir ilgalaikiam taupymui pritaikyta lengvata, kuomet draudimo išmoka nėra apmokestinama 15 proc. GPM.

Informacija apie Lietuvos gyvybės draudimo rinką

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.