15 Lap Gyvybės draudikai: kasmet 20 proc. gyventojų nevisiškai pasinaudoja GPMĮ leidžiamais atskaitymais

Šiemet Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyvybės draudimo įmokoms susigrąžinti pasinaudojo 69 proc. gyventojų, mokėjusių šias įmokas. Kadangi kasmet apie 20 proc. gyventojų, deklaravusių pajamas, nepasinaudoja visais GPMĮ 21 str. leidžiamais atskaitymais ir galimybe susigrąžinti didesnę mokesčių sumą, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) ragina metų pabaigoje tinkamai suplanuoti finansus ir sumokėti vienkartines gyvybės draudimo įmokas, nuo kurių GPM bus galima susigrąžinti jau kitų metų pradžioje.

Ragina pasinaudoti įstatymo teikiamomis galimybėmis

Valstybė, skatindama papildomą savanorišką taupymą, gyventojams, pasirinkusiems kaupiamąjį gyvybės draudimą, taiko GPM lengvatą. Kasmet, deklaravus pajamas, galima susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėto GPM, jei gyvybės draudimo įmokų suma kartu su kitais leistinais atskaitymais (būsto paskolos palūkanomis, mokesčiu už studijas ir kt.), neviršija 25 proc. asmens apmokestinamų pajamų. GPM lengvata gali pasinaudoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sudarę minėtas sutartis ir mokantys draudimo įmokas savo, sutuoktinio, savo nepilnamečių vaikų arba vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai.

„Praėjusiais metais dalį gyvybės draudimo įmokų susigrąžino nemažai gyventojų, tačiau kasmet atsiranda ir tokių, kurie lengvata nepasinaudoja. Išskirtume keletą priežasčių, dėl ko taip nutinka. Visų pirma, gyvybės draudimo įmokų suma, kartu su kitais pagal GPMĮ 21 str. leistinais atskaitymais, negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, o viršijančiai daliai lengvata nėra taikoma. Be to, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, siekiant išvengti išmokų apmokestinimo, gali būti netikslinga naudotis lengvata. Taip pat tikėtina, kad nemažai daliai gyventojų tiesiog trūksta informacijos apie tokią galimybę“, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, gyventojai, norėdami pasinaudoti visomis įstatymo teikiamomis galimybėmis, turėtų tinkamai suplanuoti savo finansus. „Apie 20 proc. gyventojų, pateikusių pajamų deklaracijas, deklaruoja  apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas mažesnes nei ketvirtadalis metinių apmokestinamųjų pajamų. Tai dažniausiai atsitinka ne tik dėl pajamų trūkumo, bet ir dėl netinkamo finansų planavimo“, – teigia LGDĮA prezidentas.

Asociacijos skaičiavimais (nevirtinant kitų leistinų atskaitymų), vidutinį atlyginimą – apie 1640 Lt „į rankas“ (2108 Lt iki mokesčių) – gaunantis gyventojas, siekdamas maksimaliai pasinaudoti mokesčių lengvata, taupymui galėtų skirti iki 475 Lt per mėnesį, t.y. 25 proc. savo pajamų, nuo kurių atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Jeigu gyvybės draudimui skiriama suma per mėnesį buvo mažesnė nei 475 Lt, pavyzdžiui, 300 Lt, metų pabaigoje rekomenduojama skirtumą tarp iš viso sumokėtos 3600 Lt sumos ir maksimalios, kuriai taikoma lengvata, padengti papildoma įmoka. Ji šiuo atveju siektų iki 2100 Lt. Tokiu būdu deklaravęs pajamas žmogus galės susigrąžinti 15 proc. sumokėtų įmokų – daugiausiai 855 Lt.

Tikisi, kad vienkartinės įmokos augins rinką

Per devynis šių metų mėnesius gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 408,2 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 10,2 proc. Per šį laikotarpį periodinėms įmokoms buvo skirta 331,5 mln. Lt, t.y. 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tuo tarpu vienkartinių gyvybės draudimo įmokų dalis išaugo 31 proc. – iki 76,7 mln. Lt.

„Nors gyvybės draudimo rinkos augimo tempas nuo metų vidurio ėmė lėtėti, prognozuojame, kad paskutiniais šių metų mėnesiais rinka turėtų ūgtelėti. Paskutinį metų ketvirtį gyventojai, suskubę įnešti papildomą sumą į kaupiamojo gyvybės draudimo sąskaitas, išaugina vienkartinių gyvybės draudimo įmokų sumą ir visą gyvybės draudimo rinką. Todėl tikimės, kad šiemet asociacijos skelbta metinė 8 proc. rinkos augimo prognozė bus viršyta “, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ , „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.