01 Rgp Nors rinka auga, tik kas dešimtas lietuvis yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį

Per pirmą šių metų pusmetį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 286,8 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 14,1 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) teigia, kad rinkos augimą skatina didėjantis susidomėjimas investiciniu gyvybės draudimu. Kita vertus, per gyvybės draudimo sutartis vaikų ateičiai ar senatvei taupo tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų.

Rinką augina investicinis gyvybės draudimas

Pusmečio gyvybės draudimo rinkos rezultatai šešiais procentais viršijo metų pradžioje LGDĮA skelbtą metinę 8 proc. augimo prognozę. 51 proc., iki 67,6 mln. Lt, išaugo vienkartinių gyvybės draudimo įmokų skaičius. Periodinių įmokų skaičius padidėjo 6 procentais iki 219,2 mln. Lt.

„Per pastarąjį pusmetį iki 18 proc. išaugo darbdavių pasirašytų gyvybės draudimo įmokų dalis, kelerius pastaruosius metus neviršijusi 10 proc. Tam įtakos turėjo didėjantys specialistų emigracijos mastai, kurie skatina darbdavius grįžti prie gyvybės draudimo kaip darbuotojų motyvavimo priemonės“, – teigia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Dėl pasaulio akcijų rinkų atsigavimo gyventojai daugiau lėšų skyrė investiciniam gyvybės draudimui, kuris pagal pasirašytas įmokas užima 74 proc. gyvybės draudimo rinkos. Jo įmokų suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 19,6 proc., arba 34,7 mln. litų.

Iš tradicinio gyvybės draudimo sparčiausiai augo draudimo mirties atvejui grupė, kurios pasirašytų įmokų suma šiemet padidėjo 19,3 proc.

Mažai sutarčių – daug kojinių?

Per pirmą šių metų pusmetį gyvybės draudikai pasirašė beveik 29 tūkst. naujų gyvybės draudimo sutarčių. Iš jų tradicinio gyvybės draudimo sutartys sudaro 48,8 proc., o investicinio – 51,2 proc. LGDĮA duomenimis, gyvybės draudimo sutartis, kurių tikslas kaupti savo ar vaikų naudai, yra sudarę tik apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų.

Pasak A. Bakšinsko, nedidelį gyvybės draudimo sutarčių skaičių sąlygoja tai, jog gyventojai vis dar abejoja savo ateities finansinėmis galimybėmis, gyvena šia diena ir nesirūpina kaupimu savo senatvei ar vaikų poreikiams.

„Neseniai mūsų užsakymu atliktos apklausos parodė, kad nors ir daugėja manančių, jog senatvei ir vaikų ateičiai reikia kaupti iš anksto, nemažai gyventojų išvis netaupo arba renkasi pasyvaus taupymo būdus. Jei ir turi atliekamų lėšų, gyventojai dar sunkiai suvokia, kad pinigų laikymas einamojoje banko sąskaitoje ar kojinėje ne tik nesukuria papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos praranda vertę“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Gyvybės draudimo rinkoje per šešis šių metų mėnesius išmokėta 141 mln. litų, t. y. 36,2 proc. daugiau nei prieš metus. LGDĮA duomenimis, vidutinė išmoka kaupiamojo (tradicinio ir investicinio) gyvybės draudimo atveju sudaro daugiau nei 23 tūkst. litų.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ , „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.