Susirgus vėžiu dažniausiai pasikliaunama tik valstybės finansine parama

Susirgus vėžiu dažniausiai pasikliaunama tik valstybės finansine parama

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai priklausančios bendrovės per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojams išmokėjo 971 tūkst. litų kritinių ligų atvejais. Vidutinė gyventojų pagal šį papildomą rizikos draudimą pasirinkta suma siekė 18,6 tūkst. litų, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ji išaugo beveik dešimtadaliu.

„Gyventojams išmokėtos sumos kritinių ligų atveju per metus išaugo beveik trečdaliu, o dažniausia išmokų priežastis buvo piktybiniai navikai. Pastebimos tendencijos, kad didėja tiek išmokos, tiek vidutinė draudimo suma kritinių ligų atveju. Gyvybės draudimo sutartyje pasirenkamas papildomų rizikų draudimas kritinių ligų atvejais tampa finansine apsauga, nutikus nelaimei – gavęs draudimo išmoką susirgęs asmuo gali padengti gydymo išlaidas ar bent jų dalį. Tačiau, jei lyginsime kiek pinigų kovodami su liga išleidžia sergantieji vėžiu, tai pasirenkamos tokio draudimo sumos yra per mažos“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Preliminariais Lietuvos vėžio registro duomenimis, per praėjusius metus užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. naujų vėžinių susirgimo atvejų arba beveik tiek, kiek žmonių gyvena Palangoje. Vidutiniškai vienerių metų šios agresyvios ligos gydymas moderniais ir efektyviais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. litų. Vėžio gydymo kursas, jei liga neišplitusi įprastai trunka maždaug 6 mėnesius, tačiau ligos progresavimo atveju reikia ilgalaikio nuolatinio gydymo.

„Nors didžiąją gydymui reikiamų lėšų dalį kompensuoja valstybė, kai kuriais atvejais ji nefinansuoja dalies reikiamų efektyvių ir brangių vaistų. Todėl gyventojai neturėtų pasikliauti tik valstybės parama ir patys iš anksto pasirūpinti savo finansine apsauga sunkios ligos atveju“, – teigia A. Bakšinskas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, moterys labiau nei vyrai yra linkusios pasirūpinti savo finansiniu saugumu kritinių ligų atveju. Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė moterų pasirinkta išmokų suma buvo 20,1 tūkst., o vyrų – 17,1 tūkst. litų. Tačiau moterims išmokėta ir didesnė suma kritinių ligų atveju, siekusi 548 tūkst. litų arba beveik 30 proc. daugiau nei vyrų.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 11 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Sampo Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ SE, „Alico Lietuva“, „Vital Life“ ir „Nordea Life“.

Daugiau informacijos:

Artūras Bakšinskas
Prezidentas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija
Tel. 8 686 14300
El. paštas: prezidentas@gda.lt