08 Lie Didžiausia gyvybės draudimo išmoka nelaimingo atsitikimo atveju pernai siekė 67,5 tūkst. eurų: kaip pasirinkti optimalią apsaugą ir draudimo sumą?
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje mirė 43 547 žmonės, iš jų 906 žuvo dėl nelaimingų atsitikimų, tokių kaip transporto įvykiai, paskendimai ar nukritimai. Vasarą, kai po ilgai trukusių suvaržymų žmonės itin aktyviai keliauja, iškylauja ir pramogauja prie vandens telkinių, tikimybė nukentėti nelaimingo atsitikimo metu ypač padidėja.
Gyvybės draudikai sako, kad, nutikus netikėtai nelaimei, gyvybės draudimo išmokos būna didelė finansinė paspirtis mirusiųjų šeimoms sunkiausiu metu.
Renkasi dėl visapusiškos apsaugos
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko, gyvybės draudimas dažniau pasirenkamas dėl visapusiškos apsaugos.
„Gyvybės draudimo apsauga galioja ir mirties dėl ligos atveju, ir tais atvejais, kai mirties priežastis yra nelaimingas atsitikimas“, — pagrindinį skirtumą, palyginti su negyvybės draudimo siūlomomis apsaugomis, įvardija A. Bakšinskas.
Draudžiantis gyvybę, galima pasirinkti rizikos draudimo apsaugą be kaupimo arba galima ne tik apsidrausti gyvybę, bet kartu ir kaupti lėšas senatvei arba vaikų ateičiai. Pasirinkus bet kurią gyvybės draudimo rūšį, gyvybės draudimo apsauga galioja ir mirties dėl ligų, ir mirties dėl nelaimingų atsitikimų atvejais.
Draudžiant gyvybę, taip pat galima pasirinkti ir papildomų rizikų draudimą — nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų, traumų ar neįgalumo.
Praėjusiais metais didžiausia išmoka nelaimingo atsitikimo atveju pagal rizikos draudimo be kaupimo sutartį buvo 67,5 tūkst. eurų, pagal kaupiamojo draudimo sutartį — 58 tūkst. eurų, o didžiausia išmoka turint papildomą draudimą nuo nelaimingo atsitikimo — 14,5 tūkst. eurų. Dažniausia priežastis, dėl kurios pernai buvo išmokamos gyvybės draudimo išmokos nelaimingų atsitikimų atvejais, buvo transporto įvykiai.
„Nepaisant to, kad Lietuvoje avarijose žūsta daug žmonių, vis dėlto dažniausia mirties priežastis Lietuvoje yra ligos. Prie širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vėžio pernai prisidėjo ir COVID-19, o nuo kraujotakos sistemos ligų pernai mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Atsižvelgiant į tai, gyvybės draudimo visapusiška apsauga yra ypač svarbi“, — pasakoja A. Bakšinskas.
Finansinė parama — bent vienus metus
Vidutinė pasirinkta gyvybės draudimo suma pagal rizikos draudimo sutartis pernai siekė 23 tūkst. eurų, pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis — beveik 9,2 tūkst. eurų, o pasirinkus papildomą draudimą nuo nelaimingo atsitikimo — 10,7 tūkst. eurų.
Nors draudžiantis gyvybės draudimu ar renkantis papildomų rizikų draudimą vienos formulės, kokią draudimo sumą pasirinkti, nėra, tačiau specialistai pataria pasirinkti tokią sumą, kad šeima galėtų iš jos pragyventi bent vienus metus.
„Vidutinė draudimo suma vienam gyventojui bus tinkama, o kitam per maža. Svarbu įvertinti ne tik šiandieninę šeimos finansinę situaciją, bet ir tai, kiek pinigų prireiktų patenkinti svarbiausius šeimos poreikius ir finansinius įsipareigojimus, jei, nutikus nelaimei, ji netektų savo maitintojo. Patartina pasirinkti tokią gyvybės draudimo sumą, kad šeima jaustų finansinę paramą bent vienus metus“, — kalba A. Bakšinskas.
Kai šeimą išlaiko tik vienas jos narys, šeima turi mažamečių vaikų ir ilgalaikių įsipareigojimų, rekomenduojama pasirūpinti maksimaliai įmanoma finansine apsauga. Apsidrausti gyvybės draudimu patartina tam šeimos nariui, kurio nuolatinės pajamos yra didžiausios.
Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo bendrovės gyventojams mirties atveju pernai iš viso išmokėjo 2,1 mln. eurų, o per penkis šių metų mėnesius — jau beveik 1,4 mln. eurų.