Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra triskart didesnis nei Europos sąjungos vidurkis: kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta net 22 tūkstančiai žmonių

marcelo-leal-k7ll1hpdhFA-unsplash

Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra triskart didesnis nei Europos sąjungos vidurkis: kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta net 22 tūkstančiai žmonių

Nors šiuo laikotarpiu žiniasklaidoje daugiausia dėmesio skiriama pasaulinei COVID-19 pandemijai, nevalia pamiršti, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta ir mirs daug daugiau nei nuo virusinės infekcijos. Jau daugelį metų situacija Lietuvoje yra liūdna, kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų. 

Namuose karantino metu leidžiamą laiką gyventojai kviečiami išnaudoti prasmingai – prisijungti prie internetu nemokamai transliuojamų kardiotreniruočių ir taip sustiprinti savo širdį. Visą mėnesį, kol vyks akcija „Širdies ritmu“, profesionalūs treneriai gyventojus mokys širdžiai naudingų pratimų.

 

Mirštame triskart dažniau

Nerimaujant dėl augančio mirčių nuo COVID-19 viruso bei jo sukeltų komplikacijų skaičiui, nereiktų pamiršti ir kitos niūrios statistikos, kurią Lietuvos gydytojai stebi jau daugelį metų, – itin aukšto mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo šių ligų mirė net 22 000 žmonių.

Mūsų šalies sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkius.

„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje stebimas didelis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Mes vis dar sunkiai prisijaukiname taisyklingą mitybą, turime žalingų įpročių, nesuvokiame fizinės kultūros svarbos, nekreipiame dėmesio į „tyliuosius“ žudikus – aukštą kraujo spaudimą bei didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Labiausiai liūdina, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų neretai miršta darbingo amžiaus, daug planų gyvenime turėję žmonės. Kas nepaprastai svarbu ir ką nuolat signalizuoja tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulinė širdies federacija, kad net 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius “, – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė docentė, gydytoja – kardiologė Sigita Glaveckaitė.

 

Fizinis aktyvumas – prevencijos pagrindas 

„Reguliarus fizinis aktyvumas yra kertinis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos akmuo, sumažinantis bendrą mirtingumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų net 20-30 proc. Reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia kitus rizikos veiksnius: mažina kraujo spaudimą, „blogąjį“ (MTL) cholesterolį, kūno masę ir gliukozės kiekį kraujyje. Neužmirškime, jog fizinis aktyvumas pagerina savijautą ir protinę sveikatą. Taigi, nesuklysiu pavadindama fizinį aktyvumą vaistu nuo visų ligų“, – atžymi Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

„Dažnai sulaukiu klausimo apie tai, kokios yra fizinio aktyvumo rekomendacijos. Šiuo atveju pasaulio kardiologai sutaria, jog rimtų kardiologinių problemų neturinčiam žmogui reiktų užsiimti vidutinio intensyvumo (kai kvėpavimas padažnėja, bet dar galite kalbėti pilnais sakiniais) fizine veikla 30 minučių per dieną mažiausiai penkias dienas per savaitę (t.y. 150 minučių per savaitę) arba intensyvia (kvėpavimas dažnas ir neįmanoma komfortiškai kalbėtis) fizine veikla 15 minučių per dieną mažiausiai 5 dienas per savaitę (t.y. 75 minutes per savaitę). Siekdama paskatinti žmonės būti fiziškai aktyvesnius, rekomenduoju veiklą, kuri būtų maloni ir kurią būtų galima paversti įpročiu. Pacientus, turinčius rimtų kardiologinių problemų kviesčiau aptarti planuojamą fizinį aktyvumą su savo šeimos gydytoju ar kardiologu.“ – pataria Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai kalba ne tik gydytojai, bet ir profesionalūs sporto treneriai. Anot sporto instruktorės Lauros Braziulytės, norint stiprinti širdį ir gerinti jos veiklą, naudingiausia užsiimti aerobiniais pratimais.

„Pradėti galite nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, judrių žaidimų, važiavimo dviračiu ar lipimo laiptais. Idealu, jei fizine veikla užsiimtumėte bent 30 min. keletą kartų per savaitę“, – vardija L. Braziulytė.

Trenerė pabrėžia, jog mankšta padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina kraujo krešėjimą, užtikrina geresnę kraujo cirkuliaciją bei maistinių medžiagų ir deguonies pernešimą organizme.

L. Braziulytė taip pat atskleidžia, kaip kiekvienas galime apskaičiuoti sau tinkamiausią fizinį krūvį: „Svarbu treniruotis optimaliu intensyvumu ir pasirinkus tinkamą fizinį krūvį. Krūvis turėtų būti toks, kad žmogus treniruotės metu pasiektų nuo 50 iki 85% savo maksimalaus pulso dažnio. Jį galima apytiksliai apsiskaičiuoti iš 220 atėmus savo amžių, t.y., jeigu jums 35 metai, tai maksimalus pulso dažnis bus apie 185, vadinasi, treniruotės metu širdis turėtų plakti nuo 93 iki 157 kartų per minutę“.

 

Nesirgti – pigiau

Rūpintis savo sveikata bei būti fiziškai aktyvius skatina ir vieni iš akcijos iniciatorių Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

„Mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika Lietuvoje šokiruoja – ši ligų grupė nusineša daugiausia mūsų šalies piliečių gyvybių, bent šiuo metu – tūkstantį kartų daugiau nei koronavirusas. Bet gera žinia yra ta, kad tam galime užkirsti kelią sveikesne rutina ir reguliaria fizine veikla, kuri ne tik pagerina širdies darbą, bet ir pakelia nuotaiką“, – sako A. Bakšinskas.

Anot specialisto, per retai susimąstome, kokios skaudžios gali būti sunkios ligos pasekmės, neapskaičiuojame, kiek santaupų prireiktų gydymui, reabilitacijai, kaip išlaikytume šeimą dėl ligos nebegalėdami dirbti. „Svarbu elgtis atsakingai, pagalvoti apie įvairius scenarijus, turėti planą net ir pačiam blogiausiam atvejui. Tačiau svarbiausia – imtis priemonių, kad jo neprireiktų“, – pabrėžia A. Bakšinskas.