Kas 11-ta įmonė Lietuvoje kaupia lėšas pensijai savo darbuotojams, tokią paskatą gauna kas 60-as dirbantysis

photo-1557425493-6f90ae4659fc

Kas 11-ta įmonė Lietuvoje kaupia lėšas pensijai savo darbuotojams, tokią paskatą gauna kas 60-as dirbantysis

Įmonės motyvuoja darbuotojus įvairiais būdais – tiekia maistą, užkandžius ir įkuria laisvalaikio, žaidimų erdves. Kitaip tariant – rūpinamasi žmonių gerove esamuoju laiku. Tačiau tai – vienas iš motyvavimo būdų. Kitas – prisidėti prie darbuotojų ilgalaikio taupymo per III pensijų pakopą, sudarant gyvybės draudimo ar papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis, skirti lėšų papildomam sveikatos draudimui.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, jog žmonės ne tik patys draudžiasi, kaupia lėšas ateičiai – praėjusiais metais 3 procentais augo naudojimasis gyvybės draudimu – bet ir įmonės tuo vis aktyviau rūpinasi. Iš viso per gyvybės draudimą darbuotojams įmonės jau yra sukaupusios apie 50 mln. eurų.

Įmokas moka darbdavys

Motyvacinių priemonių krepšelį papildyti kaupimu pensijai darbdavius skatina ir valstybė ­– lėšoms, kuriomis prisidedama prie darbuotojo pensijos, netaikomas gyventojų pajamų mokestis, atleidžiama nuo darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų.

Didelėje tarptautinėje įmonėje Lietuvoje dirbantis Laurynas – vienas iš tų, kuriam lėšas pensijai kaupia jo darbdavys.

„Tokia skatinimo priemonė ne tik motyvuoja, bet ir gerina mano nuomonę apie darbdavį, didina lojalumą, nes įmokų, kuriomis įmonė prisideda prie kaupimo mano pensijai, dydis priklauso nuo laiko, praleisto darbovietėje. Kaupti mūsų įmonėje pradedama darbuotojui išdirbus vienerius metus, taip buvo ir man“, – pasakoja Laurynas.

Pasak vaikino, įmokos dydis gali būti tam tikras procentas nuo atlyginimo arba fiksuota suma, kurią, atsižvelgdamas į poziciją, darbo stažą ar kitas dedamąsias, nustato darbdavys.

„Džiaugiuosi turėdamas galimybę stebėti, kokią sumą jau esu sukaupęs. Taip pat, jei nuspręsiu palikti įmonę, galėsiu pats pasirinkti: išsigryninti sukauptus pinigus arba juos perkelti į fondą, kuriame ir toliau bus kaupiamos lėšos – savarankiškai arba prisidedant naujajam darbdaviui“,­ – priduria toje pačioje įmonėje dirbantis Tomas.

Kaupiamos lėšos vienam iš 60 dirbančių žmonių

Kaip teigia Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas, didesnės įmonės dažniau linkusios drausti darbuotojus papildomu sveikatos, kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų draudimu arba kaupti lėšas pensijai per III pakopą – per gyvybės draudimo ar papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis. Tačiau vis labiau ryškėja ir tendencija, jog tokias motyvavimo priemones renkasi ir mažesnės Lietuvos įmonės.

„Naujausiais duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje registruotos virš 107 tūkst. veikiančių įmonių. Per gyvybės draudimą prie darbuotojų lėšų kaupimo ateičiai prisideda apie 9000 įmonių. Taigi, kas 11-ta įmonė kaupia lėšas savo darbuotojams tokiu būdu. Pastaruoju metu matome didesnį verslo suaktyvėjimą tokiu būdu motyvuoti savo darbuotojus, nes darosi vis sudėtingiau motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus“, – teigia A. Bakšinskas.

Asociacijos duomenimis, iš viso per gyvybės draudimą kaupiamos lėšos pensijai apie 25 000 darbuotojų iš 1,473 mln. dirbančiųjų. Kitaip tariant, vienam iš 60 dirbančių žmonių Lietuvoje yra kaupiamos lėšos pensijai darbdavio iniciatyva. Iš viso tokiu būdu darbuotojams jau sukaupta apie 50 mln. eurų.

„Vis daugiau įmonių renkasi mokėti įmokas į darbuotojų turimas asmenines gyvybės draudimo sutartis, nors iki šiol daugiausia ateičiai kaupiama darbuotojų naudai, kai pati įmonė sudaro sutartį su gyvybės draudimo bendrove. Po praėjusiais metais vykusių aktyvių diskusijų viešojoje erdvėje matome, jog įmonės labiau domisi kaupimu per tradicines ir investicines gyvybės draudimo sutartis“, – komentuoja LGDĮA vadovas.

Papildomas sveikatos draudimas – darbuotojų motyvavimo priemonė

Dar vienas populiarus būdas motyvuoti darbuotojus – papildomas sveikatos draudimas. Kaip pasakoja 24-erių vilnietė Sandra, įmonėje, kurioje ji dirba šiuo metu, visi darbuotojai turi papildomą sveikatos draudimą.

„Draudimo sutartis atnaujinama kartą metuose, todėl yra galimybė pasirinkti vis skirtingą pasiūlymą: ambulatorinį gydymą ir diagnostiką, odontologo paslaugas bei dar kelis kitus variantus“, – pasakoja Sandra.

„Iki šios darbovietės neturėjau tokio papildomo sveikatos draudimo. Niekada nesusimąsčiau, koks geras dalykas, kol neteko apsilankyti pas gydytojus privačiai. Dabar tikriausiai nedirbčiau įmonėje, kuri šios paskatos nesiūlo, nebent gaučiau labai didelį atlyginimą, kuris atsvertų draudimo suteikiamą naudą“, – sako mergina.

Sandra taip pat priduria – jog svarbi ne tik sveikata. Mergina asmeniškai lėšas kaupia ir III pakopoje. „Darbdavys tokio priedo nesiūlo, tačiau manau, jog mane tai tikrai papildomai motyvuotų“, – sako vilnietė.