Lietuvoje – kas penktam vaikui kaupiamos lėšos ateičiai

moteris su vaiku

Lietuvoje – kas penktam vaikui kaupiamos lėšos ateičiai

Dažniausiai tėvai kaupti lėšas vaikų ateičiai pradeda, kai jų atžalos dar eina į darželį, o kaupimas darbuotojų pensijai – vis labiau populiarėja. Tokias tendencijas mato Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), kuri taip pat teigia, jog šiemet per devynis mėnesius visa rinka augo 8,5 proc. ir siekė 194,8 mln. eurų įmokų. Tikimasi, kad augimu bus baigti ir visi metai, jis nesustos ir kitąmet.

Tėvai kaupia kas penktam vaikui 

LGDĮA duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojai vis daugiau taupo vaikų ateičiai per gyvybės draudimą ir šiuo metu tėvai ar artimieji kaupia kas penktam šalies vaikui – beveik 100 tūkst. vaikų iš vidutiniškai 500 tūkst. vaikų iki 18 metų.

Kaupiančiųjų vaikams skaičius kasmet auga maždaug dešimtadaliu. Pavyzdžiui, per praėjusius metus sutarčių skaičius augo 12 proc. (2018 m. – 90 tūkst., 2017 m. – 80 tūkst.). Per šių metų devynis mėnesius sutarčių skaičius jau išaugo iki 95 tūkst. Prognozuojama, jog augimas nesustos ir iki metų pabaigos.

„Vaiko ateičiai žmonės vidutiniškai skiria 44 eurus per mėnesį. Šią sumą šeima turėtų pasirinkti, atsižvelgdama į finansines galimybes, ateities finansinius tikslus“, – sako Asta Grabinskė, LGDĮA valdybos narė, „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.

Kaip teigia LGDĮA valdybos narė, ryškėja tendencija, jog vaikams norima sukaupti vis didesnes sumas, o kaupti dažniausiai pradedama darželinukų amžiuje – nuo gimimo iki 6 m.

„Siekiant sutaupyti norimą sumą vaiko ateičiai, taupyti reikia disciplinuotai ir nuosekliai. Kaupimas per gyvybės draudimą tam sudaro tinkamas sąlygas. Kuo anksčiau  pradedama kaupti – tuo didesnę sumą galima sutaupyti, o savarankiško gyvenimo pradžioje ar studijoms lėšų tikrai prireikia“, – sako A. Grabinskė.

9 tūkst. įmonių kaupia lėšas darbuotojams per gyvybės draudimą

25 tūkst. – tokiam darbuotojų skaičiui kaupiamos lėšos pensijai per gyvybės draudimą. LGDĮA duomenimis, iki šiol įmonės savo darbuotojams jau yra sukaupusios virš 50 mln. eurų.

„Lėšų kaupimas ar darbuotojų draudimas – tai motyvacijos kėlimo įrankis ir skatinimas atkreipti dėmesį į ilgalaikio taupymo svarbą. Matome tendenciją, jog vis daugiau įmonių renkasi šią motyvavimo priemonę“, – teigia Laimonas Garbenčius, LGDĮA Komunikacijos darbo grupės narys, „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo Verslo palaikymo skyriaus vadovas.

Iš viso per gyvybės draudimą lėšas darbuotojų ateičiai kaupia apie 9000 įmonių. Pasak L. Garbenčiaus, jaučiamas padidėjęs darbdavių susidomėjimas ilgalaikio taupymo ir darbuotojų draudimo galimybėmis, tačiau iškyla daug klausimų dėl mokesčių ir apskaitos.

„Šioje srityje labai svarbus valstybės palaikymas ir skatinimas, reikalingos aiškesnės apmokestinimo taisyklės. Dabar tiek mes patys, tiek įmonės, norinčios motyvuoti darbuotojus tokia priemone, turi daug konsultuotis su Valstybine mokesčių inspekcija, taisyklės ir įstatymų traktavimas dažnai keičiasi“, – teigia L. Garbenčius.

Taupymui – tūkstantis eurų per metus

Lietuvos banko duomenimis, visa gyvybės draudimo rinka šiemet augo 8,5 proc. ir siekė 194,8 mln. eurų įmokų, sumokėtų iki rugsėjo 30 d.

„Žmonės vis aktyviau rūpinasi savo ir artimųjų finansiniu saugumu – šiemet per devynis mėnesius tam skyrė 15 mln. eurų daugiau nei pernai“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Lietuvos banko duomenimis, daugiausia – apie 80 proc. įmokų – skiriama taupymui investiciniame ar kaupiamajame gyvybės draudime. Kita dalis įmokų tenka rizikiniam draudimui (kai draudžiama gyvybė) ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, kritinių ligų.

„Specialistai ilgalaikiam taupymui rekomenduoja kiekvieną mėnesį skirti 10 proc. gaunamų pajamų. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia 817 eurų, taigi, pavyzdžiui, vidutinio dydžio pajamas gaunantis žmogus taupymui per mėnesį turėtų skirti apie 82 eurus. Didesnes pajamas gaunantis asmuo turėtų skirti daugiau, priešingu atveju, sulaukus pensinio amžiaus gali tekti gerokai pakoreguoti įprastą gyvenimo būdą“, – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Pasak jo, vadinasi, šiuo atveju per metus šiam tikslui turėtų būti atidedama apie 980 eurų. „Ilgalaikiam taupymui galime pasirinkti įvairius būdus – investuoti, įsigyti nekilnojamojo turto, kaupti lėšas per pensijų fondus, gyvybės draudimą“, – sako A. Bakšinskas.

Išmokos nelaimingų atsitikimų atvejais auga sparčiau nei įmokos

Šiais metais sausio-rugsėjo mėnesiais virš 17 tūkst. žmonių gavo gyvybės draudimo išmokas nelaimingų atsitikimų atvejais, rodo LB duomenys. Iš viso per šį laikotarpį išmokėta 13 mln. eurų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2018 m. sausio-rugsėjo mėn. (11 mln. eurų).

„Per devynis šių metų mėnesius vidutinė išmoka siekia 738 eurus ir ji yra 17 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Kuo didesnėms sumoms draudžiasi gyventojai, tuo didesnes išmokas jie gauna, įvykus nelaimei. Todėl labai svarbu reguliariai peržiūrėti savo turimas sutartis, ypač apsidraudusiems prieš keletą ar keliolika metų, ir pakoreguoti sutarties sąlygas pagal šios dienos kainas ir lūkesčius“, – pataria asociacijos prezidentas.

Ko laukti 2020-aisiais?

„Kitais metais turėtume sulaukti dar aktyvesnio gyventojų susidomėjimo gyvybės draudimu. Matome, jog vis daugiau tėvų rūpinasi ne tik šiandieninių vaiko poreikių patenkinimu, bet ir galvoja apie jų ateitį, nuo mažų dienų pradeda kaupti lėšas būsimiems vaiko mokslams ir pan. Tikimės, kad ir įmonės aktyviau domėsis galimybe kaupti ar drausti savo darbuotojus“, – sako A. Bakšinskas.

Pasak jo, 2020-aisiais turėtų toliau augti įmoka, skiriama kaupimui pensijai. Taip pat kitąmet, kaip ir pastaraisiais metais, toliau turėtų augti susidomėjimas rizikiniu, traumų, kritinių ligų draudimu.

„Gyventojų pajamos didėja, taip pat auga finansinis išprusimas, todėl vis dažniau susimąstoma apie ateitį ir įvertinamos įvairios aplinkybės – nė vienas žmogus nėra užtikrintas, kad nesusirgs sunkia liga arba jo neištiks trauma. Saugumo jausmas darosi vis svarbesnis – ypač tiems, kurie turi pasiėmę būsto paskolas, augina vaikus ar tiesiog nori pasirūpinti savimi bet kurioje situacijoje“, – sako A. Bakšinskas.