Tyrimas: norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams reikalingas kaupimas ir II, ir III pakopose

1

Tyrimas: norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams reikalingas kaupimas ir II, ir III pakopose

Nors senatvėje daugelis tikisi gyventi iš penkių pagrindinių pajamų šaltinių – „Sodros“ pensijos ir papildomai sutaupytų lėšų ar investavimo grąžos – vis tik kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos. Beje, per dvejus metus padidėjo ir žmonių lūkesčiai dėl II pensijų pakopos – gyventojai tikisi, kad tokiu būdu sutaupytos lėšos bus vienu iš jų pajamų šaltinių senatvėje. Tačiau taip pat žmonės supranta, jog kaupimo tik per II pakopą nepakanka.

Na, o kai kalba eina apie pasiruošimą „juodai dienai“ – situacija sudėtingesnė. Dauguma Lietuvos gyventojų, netekę darbo, turėtų du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir turimos santaupos. Visa tai parodė antrą kartą atliktas reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.

Žmonių nuomonė: „Sodros“ pensijos oriai senatvei neužteks

Tiek prieš dvejus metus, tiek šiemet atliktas reprezentatyvus tyrimas patvirtino, jog Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė. Net 75  proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje, taigi savo oria senatve reikia pasirūpinti patiems.

„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, jog per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančių senatvei privačiuose fonduose. Mūsų nuomone, kaupti II pakopoje – ne tik reikalinga, bet ir būtina. Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – sako A. Bakšinskas.

Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, jog, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.

Kas septintas žmogus mano, jog turės prašyti šalpos pensijos

Iš ko žmonės mano pragyvensiantys senatvėje? Reprezentatyvus tyrimas parodė, jog gyventojai planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai – „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.

„Svarbiausiais pajamų šaltiniais pensijoje respondentai įvardijo I ir II pensijų pakopas, finansinį turtą ir gyvybės draudime sukauptas lėšas. Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, LGDĮA valdybos narė ir „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.

Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. 68 proc. taip teigusių apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, dauguma gyvena nedideliuose miesteliuose arba kaimo vietovėse.

„Tikėtina, kad papildomos valstybės paramos pensijoje tikisi tie, kuriems dalį pajamų atsidėti senatvei šiuo metu yra sudėtinga – neseniai šeimas sukūrę, vaikus auginantys, nedideles pajamas gaunantys asmenys. Jie renkasi vartoti šiandien, užuot kaupę ateičiai. Tačiau tokiu atveju šie žmonės praranda galimybę pasinaudoti valstybės paskata – susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už sumokėtas trečios pakopos įmokas“, – komentuoja Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

„SEB gyvybės draudimo“ vadovė pastebi, kad net ir apklausoje dalyvavę jaunuoliai mano, jog sulaukus pensijos jiems gali prireikti prašyti socialinės paramos išmokos. Taip atsakė kas penktas tyrimo dalyvis nuo 18 iki 25 metų amžiaus.

„Susidaro įspūdis, jog jauni žmonės nesijaučia esantys savo gyvenimo šeimininkai, rankose turintys galimybę užsitikrinti finansiškai saugią ateitį, arba stokoja žinių apie būdus taupyti pensijai“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Artimųjų finansinės paramos tikėtųsi kas šeštas žmogus

Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.

„Dalis mūsų visuomenės vis dar mano, jog būtų priimtina prašyti šeimos ar giminaičių finansinės paramos pensijoje. 18 proc. apklaustųjų tikisi, kad sulaukus pensijos jais pasirūpins kažkas kitas“, – apklausos rezultatus komentuoja Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tyrimas rodo, kad per dvejus metus žmonių nuomonė šiuo klausimu beveik nepakito – manančiųjų, jog jiems gali prireikti artimųjų finansinės pagalbos, skaičius mažėjo 2 proc. (2019 m. – 18 proc., 2017 m. – 20 proc.).

2

10 proc. mažiau žmonių planuoja gyventi iš „Sodros“ pensijos

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija pastebi, jog papildomomis taupymo galimybėmis labiau naudojasi turintieji gyvybės draudimą, šie asmenys planuoja turėti daugiau stabilių pajamų šaltinių senatvėje.

„Kaip matome iš reprezentatyvaus tyrimo rezultatų, turintys gyvybės draudimą kaupia tikslingai – per gyvybės draudimą sutaupytos lėšos užima trečią vietą tarp planuojamų pagrindinių pajamų šaltinių senatvėje – 64 proc. gyventojų nurodė, jog naudosis šiomis lėšomis sulaukę pensinio amžiaus“, – teigia LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Lygindami prieš dvejus metus ir dabar atliktų reprezentatyvių tyrimų rezultatus, matome, jog 10 proc. mažiau apklaustųjų nurodė „Sodros“ mokamą pensiją kaip senatvės pajamų šaltinį. Galime daryti prielaidą, kad žmonės realistiškiau vertina ateities perspektyvas ir renkasi alternatyvias taupymo priemones“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Nelaimės atveju – tikimasi valstybės paramos

Ką Lietuvos gyventojai darytų netikėtai susilaužę ranką, susirgę sunkia liga arba netekę darbo? Dauguma tikėtųsi valstybės pagalbos ir tokių žmonių skaičius padidėjo – kaip savo pajamų šaltinį valstybės gaunamas išmokas 2017-aisiais nurodžiusiųjų buvo 65 proc., 2019-aisiais – 71 proc. Tačiau, pasak tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, iš karto reiktų pridurti – Lietuvos gyventojų nuomone, finansinės valstybės paramos deramam poreikių patenkinimui neužtektų.

„63 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo. 2017-aisiais šis skaičius siekė 70 proc., tačiau buvo išreikštas ir didesnis nesutikimas su šiuo teiginiu. Taigi manančių, jog valstybė gali tinkamai padėti irgi sumažėjo, tačiau atsirado dvigubai daugiau neturinčių nuomonės“, – sako I. Zokas.

I. Zokas pastebi, jog vis tik kur kas saugesni finansiškai ir labiau „juodai dienai“ pasiruošę tie, kurie taupo papildomai ir renkasi investuoti turimas pajamas įvairiais būdais. Pirmiausia šie respondentai nurodo naudosiantys valstybės finansinę paramą – 78 proc. Antroje vietoje – per gyvybės draudimą sukauptos lėšos (75 proc.), trečioje – lėšos iš papildomų gyvybės draudimo apsaugų (60 proc.). Ketvirtoje vietoje – asmeninės santaupos, penktoje – artimųjų pagalba.

„Turintys gyvybės draudimą pirmiausia tikėtųsi valstybės paramos, tuomet naudotųsi per gyvybės draudimą sukauptas lėšas ir tik tuomet asmenines santaupas. Na, o jeigu žiūrėtume į bendrus reprezentatyvaus tyrimo duomenis, matome, jog dauguma žmonių turėtų tik du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir asmeninės santaupos. Trečioje vietoje – artimųjų finansinė pagalba, jos kreiptųsi 32 proc. apklausos dalyvių“, – teigia I. Zokas.

„Vis tik nelaimės atveju mūsų šalies gyventojai yra mažiau saugūs negu pensijos klausimu. Ir čia reikalingas ne tik kalbėjimas apie pasiruošimą juodai dienai, bet ir aktyvi valstybės politika ir švietimas, orientuotas į žmonių ugdymą finansinio raštingumo klausimais“, – priduria Liudmila Damulienė, LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė, „Bonum Publicum“ draudimo direktorė.

3

Roges ruoškime vasarą, ratus – žiemą

„Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10 proc. apklaustųjų planuoja pradėti taupyti pajamas per kaupiamąjį gyvybės draudimą. Tai rodo, jog žmonėms rūpi jų ateitis. Lietuvos banko duomenimis, 2018-ųjų pabaigoje buvo 400 tūkst. galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių“, – sako L. Damulienė.

Taip pat ji priduria, jog šiuo metu Lietuvos gyventojai yra sukaupę beveik 1 milijardą eurų ir 2018 m. pabaigoje, Lietuvos banko duomenimis, iš viso buvo 1, 059 mln. galiojančių sutarčių elementų (pvz., kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų arba rizikinis draudimas).

„70 proc. gyventojų pritaria, kad gyvybės draudimas yra pagalba, užtikrinanti didesnį finansinį saugumą nelaimės atveju ir didesnes pajamas senatvėje. Reprezentatyvaus tyrimo rezultatai antrą kartą parodė, jog gyvybės draudimu daugiausiai naudojasi vidutines pajamas gaunantys žmonės – daugiausiai per gyvybės draudimą taupo gaunantys nuo 200 iki 500 eurų per mėnesį vienam šeimos nariui. Tokių žmonių yra net 63 proc. Oriai senatvei, vaikų ateičiai ir „juodai dienai“ taupo  jaunos šeimos, gyvenančios miestuose“, – sako L. Damulienė.

„Žmonės mokosi rūpintis savimi ir savo finansine ateitimi. Gyventojai planuoja pensijoje gyventi iš 5 pajamų šaltinių, tačiau tuo pačiu nemaža visuomenės dalis mano, jog gali tekti prašyti šalpos pensijos. Todėl būtina ir toliau didinti gyventojų finansinio raštingumo žinias“, – teigia LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.

Pasak jo, žmonių lūkesčiai dėl II pakopos yra padidėję, bet tuo pačiu visuomenė supranta, jog pajamų pensijoje tik iš „Sodros“ ir II pakopos neužteks. Tai rodo, jog žmonės yra sąmoningi ir suvokia, kokia sudėtinga situacija gali būti ateityje.

„Galiausiai pamatėme, kad žmonės kur kas daugiau galvoja apie pensiją ir tikisi turėti daugiau pajamų šaltinių, negu, pavyzdžiui, netikėtai netekus darbo, susirgus sunkia liga. Šiuo atveju žmonės tikėtųsi sulaukti valstybės pagalbos, tuomet naudotų savo santaupos, o trečioje vietoje – artimųjų pagalbos. Džiugu, jog per dvejus metus padidėjo skaičius tų, kurie galėtų naudoti per papildomas galimybes sutaupytas lėšas „juodai dienai“, tačiau matome, jog kai kalba eina apie netikėtas nelaimes, čia reikalinga valstybės politika ir švietimas, skatinantis ruoštis tokiems atvejams“, – sako A. Bakšinskas.

5