09 Lie #IRTUGYVENSIISPENSIJOS: Jeigu kojos veikia, o galva šviesi, menkas biudžetas geram laisvalaikiui – ne kliūtis
Valdantiesiems vykdant pensijų reformą, daugelis dirbančiųjų gavo puikią galimybę susimąstyti apie tai, kokia bus jų senatvė. „Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu siekia vos 300 eurų. Nors jauniems žmonėms paprastai būna sunku net įsivaizduoti gyvenimą iš tokių pajamų, ypatingais taupymo sugebėjimais pasižymintys senjorai už šią sumą sugeba ne tik patenkinti būtiniausius poreikius, bet ir pasilepinti laisvalaikio pramogomis.
Naujasis projekto „Ir tu gyvensi iš pensijos“ vaizdo siužetas pasakoja apie tai, ką laisvalaikiu veikia senjorai, ir kokį biudžetą gali jam skirti. Dirbančiuosius jis privers susimąstyti, kaip turėtų pasikeisti jų įpročiai, jeigu staiga reikėtų pradėti gyventi tik iš gaunamos pensijos.
Senjorų laisvalaikis priklauso ir nuo savijautos
Senjorai, visai kaip ir jauni žmonės, mėgsta pramogas, vertina galimybę atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Taip teigia 246 eurų pensiją gaunanti ponia Liucija. Moteris kiekvieną mėnesį laisvalaikiui gali skirti apie 20-30 eurų. Anot jos, nors toks biudžetas ir apriboja, daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus iniciatyvumo.
„Aš manau, kad jeigu dar judi, jeigu tavo rankos ir kojos dar veikia, o galva šviesi ir tebepilna minčių bei norų, tai visada gali kažką sugalvoti. Tarkim, visada gali nueiti į nemokamą koncertą. Tą ir darau. Kai tik kur nors pamatau informaciją apie tokius renginius, būtinai į juos nueinu“, – pasakoja pašnekovė.
Ji neslepia, kad gyvenant iš pensijos tenka tenkintis pakankamai mažais malonumais. Teatras ar kino teatras – sunkiai įperkami. Pavyzdžiui, ponia Liucija skaičiuoja, kad kine nėra buvusi jau dešimt ar net penkiolika metų. Šių pramogų ji labiausiai ir ilgisi.
„Mano laisvalaikis dažniausiai labai paprastas. Kartais su draugėmis nueiname į kavinukę atsigerti kavos. Tiesa, tik jos. Daugiau sau nelabai galime leisti. Koks nors pyragėlis mums jau šiokia tokia prabangos prekė. Pasitenkiname tik kava“, – dėsto pašnekovė.
Be renginių savo laisvalaikio neįsivaizduoja
Sau gerokai daugiau leisti gali komunikacijos specialistė Agnė. Jauna moteris pasakoja laisvalaikiu mėgstanti nueiti į teatrą, kiną ar koncertą. Su vaikais ji dažnai užsuka ir į mažiesiems skirtus renginius.
„Su vaikais labai mėgstame nueiti į tą patį teatrą ar kino teatrą, pažaisti boulingą, paplaukioti baseine ar tiesiog suvalgyti mieste ledų. Aš pati labai mėgstu laisvalaikiu pavakaroti su savo draugėmis kokiame nors restorane“, – pasakoja ji.
Agnė skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį įvairioms pramogoms ji paprastai išleidžia apie 100-150 eurų. Tačiau būna ir taip, kad ši suma išauga dvigubai.
„Kartais būna taip, kad pasitaiko koks nors ypatingesnis, brangesnis koncertas, į kurį norime nueiti kartu su visa šeima. Vienas toks vakaras gali atsieiti iki 200 eurų. Būna ir taip, kad laisvalaikiu norime visi kartu kur nors išvažiuoti, o dėl to išlaidos dar labiau išauga“, – dėsto ji.
Moteris neslepia prieš tai niekada nesusimąsčiusi, kokiu menku laisvalaikio biudžetu turi tenkintis Lietuvos senjorai. Neslėpdama savo nuostabos, ji prisipažįsta, kad jeigu laisvalaikiui turėtų tiek pat lėšų kaip ir ponia Liucija, gauti kokybiškų pramogų jai būtų labai sudėtinga.
„Jei tam turėčiau 20-30 eurų per mėnesį, geriausiu atveju kartą per mėnesį nueičiau į kiną. Gal dar suvalgyčiau ledų. Savaitgalį, kai kainos mažesnės, turbūt, pavyktų nueiti į koncertą šeimai. Tačiau didesnių užsienio atlikėjų koncertų ir pasirodymų Filharmonijoje ar Operos ir baleto teatre, ko gero, tektų atsisakyti“, – svarsto Agnė.
Ką daryti, kad išėjus į pensiją nereikėtų iš esmės keisti gyvenimo būdo?
Savo ruožtu, ponia Liucija teigia, jog jos gyvenimo kokybė ženkliai pagerėtų, jeigu gaunama pensija siektų apie 600 eurų. Tokia suma jai leistų mėgautis pramogomis, kurios šiuo metu yra paprasčiausiai neprieinamos.
Tai, kad vidutinę pensiją gaunantys Lietuvos senjorai ne visada gali sau liesti turiningai leisti laisvalaikį, pripažįsta ir jais besirūpinančios Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja. Įsigyti pramogų gaunant vien tik pensiją yra praktiškai neįmanoma, todėl jų norintys vyresnio amžiaus žmonės privalo taupyti.
„Akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgisi pramogų. Deja, jos jiems prieinamos tik pavykus sutaupyti ar gavus papildomų pajamų. Tai labai apmaudu. Kokybiškas laisvalaikis yra būtina pilnaverčio gyvenimo sąlyga. Labai norėtųsi, kad visą gyvenimą sunkiai dirbę senjorai turėtų šią galimybę“, – sako ji.
Į šią problemą dėmesį atkreipia ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas. Anot jo, jauni žmonės dažnai gyvena tokius intensyvius, įvykių pilnus gyvenimus, kad paprasčiausiai nespėja susimąstyti apie galiausiai ateisiančią senatvę. Tai padaryti juos ir ragina GDA bei Maltos ordino akcija „Ir tu gyvensi iš pensijos“, kurios ketvirtasis vaizdos siužetas pasakoja apie tai, kaip skirtingai savo laisvalaikį leidžia senjorai ir jauni dirbantieji.
„Natūralu, kad apie pensiją galvoti mes nelabai norime. Tačiau be reikalo. Jeigu ir sentavėje norime mėgautis kokybiškomis pramogomis, gyventi panašų gyvenimą į tą, kurį gyvenome dirbdami, apie pensiją privalome pagalvoti vos tik žengę į darbo rinką. Tyrimai rodo, kad kokybišką senatvę užtikrina 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio siekianti pensija. Niekada nebus per anksti pagalvoti, ko reikia, kad pasiektumėte šį lygį“, – teigia jis.