Demografinei krizei vis garsiau pranešant apie save, valdantieji pensijų reformą vykdo remdamiesi nepatikimomis prognozėmis

pair-2914879_1920

Demografinei krizei vis garsiau pranešant apie save, valdantieji pensijų reformą vykdo remdamiesi nepatikimomis prognozėmis

Dėl pensijų reformos vis neapsisprendžiantys valdantieji, ją ruošia remdamiesi prielaida, kad vidutinis šalies gyventojas pensijoje išgyvena 13 metų. Su tokia prognoze nesutinka mokslininkas-demografas Domantas Jasilionis. Anot jo, Europiečių gyvenimo trukmę tiriantys demografai yra šiek tiek optimistiškesni ir daro prielaidą, jog lietuviai pensijoje turėtų praleisti bent 17 metų. Mokslininkas taip pat perspėja, jog tokios netikslios prognozės gali dar labiau paaštrinti tas demografines problemas, nuo kurių Lietuva vis labiau kenčia.

Prognozuoti reikėtų labai atsargiai

Nors Europos statistikos departamentas „Eurostat“ prognozuoja, kad tikėtina gyvenimo trukmė 65 metų asmeniui Lietuvoje yra 17,3 metų, pensijų reformą vykdanti šalies Vyriausybė daro prielaidą, jog šis skaičius tesieks 13-14 metų.

Tokie neatitikimai trikdo VDU Demografinių tyrimų centro ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininką-demografą D. Jasilionį. Jis pabrėžia, jog tokio tipo prognozės yra labai slidžios ir problematiškos, mat ateitis turi savybę kisti. Vis dėlto, tarp mokslininkų šiuo metu vyrauja pozicija, kad į pensiją išėjęs 65 metų lietuvis gali tikėtis gyventi apie 17 metų.

Tiesa, Lietuva turi ir unikalią problemą. Egzistuoja didžiulė praraja tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Vyriausybės prognozė tinka nebent vyrams, kurie pensijoje paprastai nugyvena 14,5 metų. Tarp moterų šis skaičius siekia 20 metų. Kitaip nei išsivysčiusiose šalyse, labai didelė dalis Lietuvos gyventojų nešgyvena iki 65 metų t. y.  nesulaukia pensinio amžiaus. Ši problema itin ryški būtent tarp vyrų. Net trečdalis jų miršta nesulaukę 65 metų.

„Maža to, vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo įvairių lėtinių ligų. Kitaip tariant, jiems būtinos gerokai didesnės sveikatos apsaugos išlaidos. Išgyvenamumo duomenys labai skiriasi ir priklausomai nuo socialinių faktorių: gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Lietuvos demografija yra labai diferencijuota. Taigi tie 13 metų yra be galo netikslus vidurkis. Vienoje socialinėje grupėje toji trukmė bus gerokai trumpesnė, o kitoje – ilgesnė. Patikimą prognozę pateikti yra labai sunku, o ši tikrai labai neaiški ir kelianti abejonių“, – dėsto mokslininkas.

Tikrosios problemos – jau visai šalia

Anot sociologo, tokios klaidingos prielaidos šaliai gali padaryti daug žalos. Lietuva ir taip kenčia nuo labai rimtos demografinės krizės, kuri artimiausiais metais dar garsiau praneš apie save. Šalis šiuo metu laikosi ant pakankamai gausių aštuntojo ir devintojo dešimtmečio kartų kūrybinio potencialo vaisių. Tačiau šie demografiniai dividendai yra laikini. Netolimoje ateityje mažas gimstamumas ir emigracija ims kelti rimtas problemas darbo rinkoje.

„Mes jau imame jausti šių procesų pradžią. Jie bus vis spartesni ir skausmingesni. Nuo jų akivaizdžiausiai kenčia mokyklos ir aukštasis mokslas. Lyginant 2008 m. ir 2018 m., matome, kad turime maždaug dvigubai mažiau aštuoniolikmečių. Jeigu apie 1990 m. mes kasmet turėdavome apie 60 tūkst. gimusiųjų, tai apie 2000 m. šis skaičius sumažėjo perpus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais į darbo rinką įsilies gerokai mažiau jaunų žmonių. Kitaip tariant, pirmąjį rimtą smūgį darbo rinkai mes pajusime jau po kelių metų“, – prognozuoja D. Jasilionis.

Netikslios prognozės gali brangiai kainuoti

Vyriausybės daromos prielaidos dėl pensininkų gyvenimo trukmės trikdo ir Gyvybės draudimo įmonių asociacijos narius. Kaip sako jos prezidentas Artūras Bakšinskas, Lietuvos visuomenei taip sparčiai senstant, negalime sau leisti daryti nepagrįstų ir nepatikimų prognozių, mat mokesčių mokėtojams tai kasmet gali kainuoti milijonus eurų.

„Kyla klausimas, kodėl Vyriausybė mano, kad gyventojai Lietuvoje gyvens trumpiau, nei prognozuoja „Eurostat“? Kas bus, jei vis tik gyvenimo trukmė bus ilgesnė? Kas šiems pensininkams mokės jiems paskirtus anuitetus, kai jų sukaupti pinigai jau bus pasibaigę? Ar nenuguls ši neatsakingai priimtų sprendimų našta ateities dirbantiesiems, kuriems ir taip bus vis sunkiau surinkti mokesčius „sodrinėms“ pensijoms?“ – atkreipia dėmesį jis.

Antradienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas jau pateikė pasiūlymą atstatyti esamą išmokų teikimo tvarką, o kaip ją tobulinti spręsti tada, kai bus aiški kaupimo dalies tvarka ir dalyvavimo mastai. Specialistai pasveikino tokį sprendimą, bet tuo pačiu perspėja, jog vien patys svarstymai pensijų anuitetus patikėti tik „Sodrai“ buvo labai pavojingi. Jų skaičiavimais, jei antrosios pakopos pensijų fonde gyventojas sukaupė 20 000 eurų, lyginant anuiteto dydį, paskaičiuotą su 17 metų tikėtina gyvenimo trukme, su anuiteto dydžiu, kuris paskaičiuotas prognozuojant 13,5 metų tikėtiną gyvenimo trukmę, pastarasis būtų apie 20 proc. didesnis.

„Nepasitvirtinus per daug pesimistiškai gyvenimo trukmės prognozei, kuomet numatoma, kad išėjęs į pensiją anuiteto gavėjas gyvens trumpiau nei vidutiniškai, yra užprogramuojamas apie 20 proc. nuostolis“, – skaičiuoja A. Bakšinskas.

Pasak Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, prognozuojama, kad jau 2020 m. Lietuvos gyventojai, kurie sulauks pensinio amžiaus ir galės pirkti anuitetą, bus sukaupę apie 43 mln. eurų. Jeigu už šią sumą bus įsigyti anuitetai, kuriuos apskaičiuojant bus prognozuojama 20-30 proc. trumpesnė nei tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė, reikės prognozuoti ir būsimus nuostolius, kurie sudarytų atitinkamai 9-13 mln. eurų.