Lietuva ir Šveicarija: pensijų sistemos – panašios, rezultatai skiriasi kartais

Lietuva ir Šveicarija: pensijų sistemos – panašios, rezultatai skiriasi kartais

Iliuzijos ir nestabilumas – šias dvi didžiausias Lietuvos pensijų sistemos problemas įvardija Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija. Jos ekspertai perspėja: jei senatvėje tikitės oriai gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos – garantuotai nusivilsite. Būtent tai yra svarbiausia žinutė, ką valdžia pensijų reformos akivaizdoje labai aiškiai turėtų pasakyti kiekvienam gyventojui ir pasiūlyti veiksmingą skatinimo programą kaupti pensijai savarankiškai.

Įvertinus dabartinę Lietuvos pensijų sistemą, Lietuvos banko skaičiavimais, jau po 20 metų „Sodros“ išmokamos pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai pensijai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją, kaip pagrindinį pajamų šaltinį, senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.

Prognorzuojama pensija pagal Lietuvos banką

„Tik savarankiškas kaupimas ir svarus valstybės skatinimas gali ištraukti būsimus senjorus iš skurdo gniaužtų ateityje, ir kiekvienas žmogus tuo turėtų susirūpinti jau dabar“, – sako Artūras Bakšinskas, Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Šveicarijoje senjorai gyvena geriau

Europos Komisijos duomenimis, Europos valstybėse, užtikrinant pakankamas pajamas senatvėje, vis didesnis vaidmuo tenka savarankiškam kaupimui. Vienas tokių pavyzdžių – Šveicarija.

Ši valstybė – aukšto pragyvenimo lygio sinonimas, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Nors lietuviams šveicarų senatvės išmokos gali atrodyti įspūdingai, nes siekia 1000-2000 eurų per mėnesį, tačiau Šveicarijoje – tai nėra dideli pinigai, ir jų sunkiai užtektų pragyvenimui.

„Šveicarijoje senjorai gyvena oriai tik todėl, kad šalyje įprasta senatvės pensijai kaupti savarankiškai. Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys. Įdomu tai, kad sukauptą sumą gyventojai bet kada gali išsiimti iš šio fondo, o pinigus panaudoti būsto pirkimui ar verslo pradžiai ir vėl pradėti kaupti iš naujo“, – sako Julius Česnakauskas, Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis.

Julius Šveicarijoje gyvena 5 metus, 3 iš jų šalyje dirba nuolatos. 32 metų vyras yra informacinių technologijų specialistas ir jo atlyginimas siekia 7500 – 10 000 eurų per mėnesį.

Julius į pensiją Šveicarijoje turėtų išeiti būdamas 64 metų – metais anksčiau nei išeitų Lietuvoje – ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją – tai sudarytų apie 8000 eurų.

Jo pensija susidarys iš trijų dalių. Iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, Julius gali tikėtis apie 1500 eurų kas mėnesį, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja.

Skatina savarankišką kaupimą

Julius pasakoja, kad išėjęs į pensiją iš II pensijų pakopos gali tikėtis bent 1900 eurų kas mėnesį: „Dirbu, kas mėnesį moku įmokas II pakopos pensijų fondui, taip pat prie šio kaupimo prisideda ir mano darbdavys. Jei per gyvenimą uždirbsiu daugiau – atitinkamai ir pensijos gausiu daugiau. Kaip ir Lietuvoje, Šveicarijoje už II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą perkamas anuitetas, kurio dydis priklauso nuo sukauptos sumos.“

Šveicarijoje veikia ir privatūs pensijų fondai, Lietuvoje atitinkantys III pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą. Kaupimas III pakopoje – populiarus ir patrauklus, nes yra skatinamas mokestinėmis lengvatomis – per gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimą ir atleidimą nuo turto mokesčio visai sukauptai sumai.

„Kol kas nekaupiu III pakopos pensijų fonduose, nes dar neilgai dirbu Šveicarijoje, nors dauguma gyventojų čia kaupia lėšas tokiu būdu. Netrukus pradėsiu ir aš, nes tai tikrai apsimoka – ir ateičiai taupai, ir mokesčių dalį susigrąžini“, – teigia Julius.

Kaupia, nes paskatino valstybė

Tuo metu Lietuvoje gyvenanti Raimonda Siaurusaitytė-Daukšienė jau daugiau nei 20 metų dirba valstybės tarnautoja. Jos alga – mažesnė už vidutinę, ir siekia maždaug 630 eurų „į rankas“. Raimonda  sako netikinti, kad valstybės mokama pensija galės užtikrinti orų gyvenimą senatvėje. Todėl ji mąsto, kad reikia turėti planą B, o galbūt ir planą C.

„Kaupiu II pakopos pensijų fonde maksimaliai pagal formulę 2+2+2, taigi, ir pati prisidedu, ir gaunu papildomus procentus iš valstybės. Mano atlyginimas nėra didelis, todėl valstybės skiriami 2 proc. nuo vidutinės algos man – didelė paskata. Tai ir paskatino mane pasirinkti kaupti II pakopoje maksimaliai”, – apie savo situaciją pasakoja Raimonda.

Moteris taip pat turi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį – tam kas mėnesį skiria po 31 eurą. Be to, kasmet deklaruodama pajamas susigrąžina dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Pusė pensijos – iš „Sodros“

„Tam, kad Raimonda senatvėje galėtų išlaikyti panašų pragyvenimo lygį, kaip ir šiuo metu, ji turėtų gauti bent 70 proc. dabartinių pajamų atitinkančią pensiją“, – sako Rita Nogė, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva” finansų direktorė. Raimondos atveju, tai būtų 441 euras.

Lietuvos banko skaičiavimais, jei Lietuvos pensijų sistema nebus pertvarkoma, 2039 metais, kai Raimonda sulauks pensinio amžiaus, ji gali tikėtis gauti 230 eurų siekiančią „Sodros“ pensiją. Tai sudarytų apie pusę pageidaujamos pensijos – palyginti su šalies gyventojais, tai yra gana geras rezultatas, nes daugumai gyventojų „Sodros“ pensija sudarys maždaug penktadalį reikalingos sumos, ypač, jei tikimasi kiek didesnės pensijos nei Raimondos.

„Dar apie 60 eurų, arba apie 10 proc., per mėnesį Raimonda ir visi gyventojai prisidėtų iš II pakopos pensijų fonde sukauptos sumos. Vis dėlto, papildomai 150 eurų per mėnesį Raimondai, o norintiems didesnės pensijos – ir dar daugiau – reiktų sukaupti savarankiškai, kad senatvėje netektų skursti“, – pastebi ekspertė.

Būsima pertvarka – tarsi sūris pelėkautuose

Vykstanti pensijų sistemos pertvarka – palanki proga Lietuvoje bent kiek pagerinti būsimų pensininkų situaciją. „Turime visais būdais skatinti žmones kaupti savarankiškai, nes tik tokiu būdu šiandienos dirbantieji neskurs ir netaps milžinišku krūviu ateities valstybės socialinės rūpybos sistemai ir savo vaikams“, – sako Tomas Milašius, Gyvybės draudimo įmonių asociacijos valdybos narys, draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo vadovas.

Pasak asociacijos atstovų, Vyriausybės pristatyta ir šiuo metu vykstanti pensijų reforma atrodo lyg sūris pelėkautuose. Labiausiai šokiruoja vos ne per naktį įstatymų projektuose atsiradęs siūlymas anuitetų teikimą perduoti vieninteliam teikėjui – „Sodrai“ ir įpareigoti visas II pakopoje sukauptas lėšas privaloma tvarka vėl grąžinti į „Sodrą“.

„Tai nenaudinga nei gyventojams, nei pačiai valstybei. Nėra užtikrintumo, kad gyventojai tikrai išmokas gaus – II pakopoje kaupti pinigai grįžta į politikų valdomą valstybinę sistemą, niekas nežino, kokių reformų bus imtasi ateityje. Nelieka konkurencijos – „Sodra“ taptų vienintele anuitetų monopolininke, nors šiuo metu anuitetus teikia 3 bendrovės, ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą. „Sodros“ anuitetai gali būti brangesni, nes ji neturės konkurencinio spaudimo mažinti veiklos sąnaudas“, – sako asociacijos prezidentas.

Nebelieka prasmės kaupti

Valstybei vienintelio anuitetų teikėjo sukūrimas taip pat būtų nenaudingas, nes padidintų finansinius įsipareigojimus ir riziką – jei „Sodros“ anuitetų teikėjas patirs nuostolių, tikėtina, juos dengtų mokesčių mokėtojai. Taip pat nėra žinoma, iš kokių lėšų būtų formuojami atidėjiniai.

„Šis siūlymas taip pat pažeidžia teisėtus II pakopos dalyvių lūkesčius ir apriboja teisę į jų pačių nuosavybę – nebus kito pasirinkimo, tik su sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“. Nors pradedant kaupti II pakopoje tokio reikalavimo ir netgi tokios minties nebuvo – gyventojai tuomet gal nebūtų pradėję kaupti, nes kokia prasmė kaupti savarankiškai, prisidėti asmeninėmis lėšomis, kai paskui vėl turi grįžti į „Sodrą““, – sako A. Bakšinskas.

Asociacijos prezidento teigimu, reikėtų eiti demokratiniu keliu ir plėsti anuitetų sistemą skatinant tiek aktyvesnį gyventojų anuitetų įsigijimą, tiek ir didesnę anuitetų paslaugos teikėjų konkurenciją.

„Automatinis anuitetų įsigijimas per nustatytą laiką išėjus į pensiją atpigintų anuitetus, nes juos įsigytų visi gyventojai, o ne tik tie, kurių sveikata gera ir kurie tikisi gyventi ilgiau, kaip yra dabar. Mažinant anuitetų įsigijimo ribą daugiau žmonių gautų periodines išmokas, kurios užtikrintų tinkamą pragyvenimo lygį visą pensinį laikotarpį“, – siūlo A. Bakšinskas.

Svarbiausia – stabilumas

Asociacijos atstovų teigimu, labai svarbu sukurti ir išlaikyti paskatas, kurios skatintų kaupti savarankiškai, kad žmonėms tai apsimokėtų daryti. Pasak A. Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4% gyventojo įmoka + 3% valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2%.

Taip pat siūloma svarstyti GPM susigrąžinimo lubų didinimą, kaupiantiems III pakopoje. Šiuo metu gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų įmokų, nuo kurių galima susigrąžinti 15% sumokėto GPM, lubos siekia 2000 eurų per metus, arba 167 eurų per mėnesį.

„Į susigrąžinimą dabar bus įtraukiamos ir papildomos įmokos II pensijų pakopoje. Taip pat gyventojai virš 40 metų turėtų būti skatinami daugiau kaupti savarankiškai. Jiems II pakopa nebus privaloma, tačiau kaupti turėtų didesnėmis sumomis, kad sukauptų bent kokią papildomą pensijos dalį“, – sako A. Bakšinskas.

„Vis dėlto svarbiausias šios pensijų ir mokesčių reformos uždavinys – nesugriauti visos sistemos, nes gyventojų pasitikėjimas yra labai silpnas. Ar esame tikri, kad žmonėms užteks noro vėl gilintis į pokyčius? Ar nekils noras verčiau numoti ranka į viską ir patiems nebesirūpinti senatve arba dar blogiau – emigruoti? Tuomet, užuot laimėję, situaciją tik pabloginsime“, – atkreipia dėmesį T. Milašius.foto_alfa