IMG_2996

Lietuvių sukaupta suma artėja prie milijardo eurų, bet augti dar yra kur

Vilniuje iškepta simbolinė finansinio saugumo pica parodė, kiek dar reikia augti Lietuvai, kad pagal finansinio saugumo rodiklius pasivytume Vakarų šalis.

Lietuviai savo finansinei apsaugai skiria 32 kartus mažiau lėšų nei britai, 25 kartus mažiau nei švedai ir 14 kartų mažiau negu Europos vidurkis, paskelbė rinkos tendencijų apžvalgą pristačiusi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Asociacijai surengus tradicinę tendencijų apžvalgą buvo iškepta simbolinė finansinio saugumo pica, kuri vaizdžiai parodė, kiek Lietuvos žmonėms dar reikia pasitempti norint pasivyti vakariečius pagal finansinio saugumo rodiklius.

Paruošdama valgomą skritulinę diagramą gyvybės draudimo įmonių asociacija siekė kitu būdu nei įprastai parodyti, koks šiandien yra lietuvių, britų ir švedų indėlis į savo finansinį saugumą ir kaip šios šalys atrodo Europos kontekste. „Atotrūkis tebėra milžiniškas. Štai britai savo finansiniam saugumui – gyvybės draudimo įmokoms nuo kritinių ligų, nelaimių ar nelaimingų atsitikimų, o taip pat papildomam kaupimui pensijai – skiria 2794 Eur, švedai – 2121 Eur, o lietuviai – 85 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui. Tai reiškia, kad nuo vakariečių atsiliekame 20-30 kartų, o nuo dabartinio Europos vidurkio – maždaug 14 kartų”, – komentavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Jis skaičiuoja, kad atlyginimai Vakarų Europoje yra 4-6 kartus didesni nei Lietuvoje, nors finansiniam saugumui skiriamos lėšos gali skirtis dvidešimt ar net trisdešimt kartų. „Tad akivaizdu, kad tokį skirtumą lemia ne vien ekonominė situacija ir žmonių galimybės, bet ir prioritetai bei finansinio raštingumo stoka”, – pažymėjo asociacijos prezidentas.

Tendencijos keičiasi: žmonės supranta, kad savo gerove reikia rūpintis patiems

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė papildė, kad savo finansiniu saugumu savarankiškai rūpinasi tik 14 proc. Lietuvos gyventojų – tai reiškia, kad tik kas septintas gyventojas yra sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį, kuri yra populiariausia savanoriško finansinio turto kaupimo priemonė Lietuvoje. Esama situacija ir ekonomikos prognozės leidžia manyti, kad  gyvybės draudimo rinka turi augti kartu su žmonių finansinio saugumo supratimo didėjimu. Džiugina tai, kad lietuvių finansinio saugumo įpročiai jau pamažu keičiasi.

„2017 m. trečio ketvirčio duomenimis, žmonių, nusprendusių dalį atlyginimo atsidėti ateičiai ir pasirašiusių investicinio gyvybės draudimo sutartis, skaičius didėja – per gyvybės draudimą savo ateičiai kaupia 408 tūkst. gyventojų. Tai yra 22 proc. daugiau negu praėjusių metų pabaigoje, – pažymi S. Gutauskaitė-Bubnelienė. – Vakariečiams savaime suprantama yra pasirūpinti ne tik būsto ar automobilio draudimu, bet ir savo bei artimiausių žmonių apsauga nuo ligų ir nenumatytų gyvenimo įvykių bei kaupti būsimai pensijai. Tokius įpročius turime stiprinti ir mes Lietuvoje.”

Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė atkreipia dėmesį, kad per tris šių metų ketvirčius buvo išmokėta beveik 10 mln. EUR gyvybės draudimo išmokų draudimo žaloms padengti – 7,5 proc. daugiau negu 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tarp didžiausių šiemet išmokėtų išmokų – 84 tūkst. Eur išmoka mirties nuo piktybinio krūties naviko atveju ir 65 tūkst. Eur išmoka dėl mirties nuo skrandžio vėžio.

A.Grabinskė taip pat pažymi, kad per gyvybės draudimą Lietuvos žmonių sukaupta suma jau artėja prie milijardo eurų: per devynis 2017 m. mėnesius ši suma išaugo 35 mln. EUR (apie 4 proc.).

Pasak vadovės, svarbu skatinti žmones neįšaldyti lėšų indėliuose ar bankų sąskaitose, nes taip pinigai nuvertėja, bet mokytis auginti savo finansinį turtą. Taip pat labai svarbu suprasti, kad galvojant apie savo ateitį negalima pasikliauti vien valstybe, nes ji nebus pajėgi visiems užtikrinti pakankamų pajamų sulaukus pensinio amžiaus, ištikus nelaimei ar sunkiai susirgus.

„Jei norime, kad gyvybės draudimo rinka ir lietuvių finansinis saugumas toliau sveikai vystytųsi, labai svarbu nuosekliai šviesti gyventojus ir didinti jų finansinę atsakomybę. Kad pensijai privalome kaupti papildomai, jau supratome – dabar svarbu keisti požiūrį ir ligų bei nelaimingų atsitikimų atveju ir neužkrauti šios naštos vien valstybei”, – pabrėžė A. Grabinskė.

Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, pozityvūs pokyčiai šiuo klausimu jau vyksta: tai atspindi tiek didėjantis apsidraudusių žmonių skaičius, tiek augančios periodinės gyvybės draudimo įmokos, kurios per tris 2017 m. ketvirčius, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, šoktelėjo 10,6 proc. – iki 153 mln. Eur.

Pirmi metai su lubomis: kaip reagavo rinka

Taigi nepaisant to, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo įvestos lubos valstybės skatinimui kaupti ateičiai ir juodai dienai per gyvybės draudimą (maksimali gyventojų pajamų mokesčio suma, kurią galima susigrąžinti nuo sumokėtų įmokų, apribota iki 300 Eur per metus), savarankiškas žmonių rūpinimasis savo gerove ir toliau didėja.

„Tai yra pats geriausias įrodymas, kad Lietuvos žmonės vis geriau supranta savarankiško rūpinimosi savimi svarbą ir draudžiasi ne dėl lengvatos, o dėl savęs ir savo artimiausių žmonių apsaugos”, – sako A. Bakšinskas.

Lubų įvedimas daugiausiai įtakos turėjo vienkartinių įmokų surinkimui – jos šiemet bus mažesnės, todėl asociacija prognozuoja, kad 2017 metus gyvybės draudimo rinka baigs su panašiomis apimtimis kaip ir pernai arba nedideliu nuosmukiu (0-2 proc.).

„Dalis žmonių gaudavo metines premijas ar pasiskaičiuodavo laisvas lėšas ir investuodavo jas per gyvybės draudimą metų pabaigoje – tai ir lemdavo didesnį vienkartinių įmokų šuolį. Jis buvo ypač ryškus 2016 m. pabaigoje, kai žmonės suskubo atsidėti daugiau sužinoję apie įvedamas GPM lubas (įmokoms iki 2000 Eur per metus), todėl dalis žmonių net pervedė dalį įmokų į priekį ir kurį laiką nemokėjo savo periodinių įmokų. Manau, žmonėms tiesiog reikia laiko pakeisti savo investavimo įpročius, t.y. pasididinti periodines įmokas vietoje didesnių sumų įnešimo metų pabaigoje”, – svarstė „SEB gyvybės draudimo“ vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

A.Bakšinskas pažymi, kad jei norime skatinti žmones daugiau kaupti senatvei ir rūpintis savimi nelaimių atveju, kad tai netaptų dar didesne našta valstybei ateityje, turime galvoti ir apie lubų savanoriškam kaupimui per III pakopą (kuriai priskiriamas ir gyvybės draudimas) padidinimą. Jis priminė, kad Lietuvoje dabar galioja 2000 eurų, o pas mūsų kaimynus estus – 6000 eurų lubos per metus sumokėtoms įmokoms GPM susigrąžinimui. Vadinasi, Estija savo žmones skatina kaupimui ateičiai skirti net triskart daugiau lėšų nei Lietuva.

„Jei norime, kad lietuvių finansinis saugumas pasiektų Vakarų lygį, turime didinti lubas GPM susigrąžinimui ir skatinti žmones kaupti daugiau”, – pridūrė prezidentas.

Į 2018-uosius Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija žvelgia optimistiškai ir prognozuoja, kad kitąmet  gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augs 7-8 proc.