Draudikai siūlo sprendimą – įvesti lubas GPM susigrąžinimui

Draudikai siūlo sprendimą – įvesti lubas GPM susigrąžinimui

Užuot naikinus sistemą, kuria valstybė skatina gyventojus savarankiškai taupyti ateičiai ir juodai dienai, gyvybės draudikai siūlo sprendimą – įvesti lubas gyventojų pajamų mokesčio  susigrąžinimui. Šis modelis jau yra sėkmingai taikomas Estijoje.

Seime įregistruoto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekto įsigaliojimas numatytas jau mažiau nei po mėnesio – 2017 m. sausio 1 dieną.

Pataisų iniciatoriai tokią skubą motyvuoja biudžeto lėšų taupymu, nors skaičiai rodo, kad kitąmet įstatymo poveikis biudžetui būtų nulinis, o 2018-aisiais siektų vos 1-2 mln., ir net paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka viešai pareiškė, kad GPM susigrąžinimų klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai.

„Poveikis biudžetui būtų minimalus, tačiau beveik kelis dešimtmečius gyvuojanti sistema, kuria valstybė skatina gyventojus papildomai taupyti ateičiai, būtų sugriauta“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas, bendrovės „Mandatum Life Insurance Baltic SE“ investicijų plėtros vadovas Marius Dubnikovas.

Dauguma klientų – jaunos šeimos, turtingieji sudaro tik kelis procentus

Draudikai nepritaria LR GPM įstatymo pataisų šalininkų teiginiams, esą dabar galiojanti lengvata gyvybės draudimui yra skirta turtingiesiems, o paprastų žmonių taupyti senatvei ir juodai dienai ji neskatina.

Pasak M.Dubnikovo, elitu vadinami gyventojai, kurie savo kaupimui senatvei skiria vos keliasdešimt eurų per mėnesį.

„Tokie teiginiai visiškai prasilenkia su realia situacija, nes šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, o vidutinė gyvybės draudimo įmoka siekia 41 EUR per mėnesį. Pagal gaunamas pajamas lietuviai ilgalaikiam taupymui skiria netgi mažiau, nei rekomenduoja ekspertai“, – teigia LVK Mokesčių komisijos pirmininkas ir priduria, kad padėtis yra visiškai priešinga, nei bandoma parodyti – realiai šiuo valstybės skatinimu daugiausiai naudojasi vidutines pajamas gaunančios jaunos šeimos, kurios rūpinasi savo ir savo vaikų finansine ateitimi.

Ne elitas, o 400 tūkstančių gyventojų, kurie rūpinasi savo ateitimi

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad turtingieji Lietuvoje turi kitų būdų kapitalui kaupti, nei tai daryti per kaupiamąjį gyvybės draudimą.

„Tai yra skubotas ir neišdiskutuotas sprendimas, atimantis paskatas iš žmonių kaupti savo senatvei, vaikų ateičiai“, – sako R.Skyrienė.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) atliktos analizės duomenimis, 40 proc. gyventojų, besinaudojančių gyvybės draudimu, pajamos siekia maždaug 600 EUR per mėnesį, dar apie 45 proc. – nuo 600 iki 1450 EUR ir tik apie 13 proc. uždirba daugiau nei 1450 EUR per mėn. Šalies gyventojų darbo užmokesčio pasiskirstymo proporcijos taip pat yra labai panašios.

„Tad mes kalbame ne apie elitą, o apie 400 tūkst. žmonių, kurie nenori gyventi dar prasčiau nei dabartiniai pensininkai, todėl savarankiškai taupo ateičiai. Turtingieji mūsų klientų tarpe sudaro ne daugiau nei kelis procentus“, – pabrėžia LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Siūlo pasinaudoti Estijos patirtimi – riboti maksimalią susigrąžinamą sumą

Politikams, kurie nuogąstauja, kad šiuo valstybės skatinimu taupyti naudojasi tik turtingieji, draudikai siūlo sprendimą – įvesti lubas GPM susigrąžinimui.

„Pavyzdžiui, Estija taiko lubas maksimaliai sumai, kurią gyventojai, kaupiantys ateičiai per gyvybės draudimą, gali susigrąžinti pasinaudoję mokestine lengvata, ir šis modelis laikomas labai pasiteisinusiu, – sako A.Bakšinskas. – Tad jei manome, kad dabartinė sistema veikia nepakankamai gerai, ieškokime sprendimų jai plėtoti.”

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė R.Skyrienė pritaria, kad lubų įvedimas šiuo atveju galėtų būti abiem pusėms – tiek valdžiai, tiek rinkos dalyviams – priimtinas sprendimas. R.Skyrienės teigimu, užsienio patirtis rodo, kad sprendimų yra įvairių, tik reikia dėl jų diskutuoti, o blogiausia, kas tik gali būti, yra priimti mokesčių įstatymus skubotai ir visiškai neišdiskutavus, kaip gali nutikti šiuo atveju.

„Dabar turime situaciją, kai svarbias mokesčių įstatymo pataisas, kurios turės labai daug įtakos tiek rinkai, tiek gyventojams, norima priimti per mėnesį. Tai siunčia labai prastą signalą apie Lietuvą potencialiems užsienio investuotojams“, – dar vieną neigiamą aspektą įžvelgia R.Skyrienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat kelia klausimą, kam reikalingas šitoks skubėjimas: „Ar čia – didžiausia ir neatidėliotina Lietuvos problema? Jei kalbėti teisiškai, tai toks skubėjimas pažeidžia kone visus teisėkūros principus, įtvirtintus Teisėkūros pagrindų įstatyme. Kur vertintos alternatyvos, kur diskusija su žmonėmis? Vienas mėnuo – o iš tikro ir dar mažiau – tiek laiko suteikta projektą įvertinti, priimti ir prie šių pakeitimų prisitaikyti žmonėms ir verslui“, – stebėjosi LLRI prezidentas Ž.Šilėnas.

Geriausia skatinimo priemonė valstybei

LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas taip pat pabrėžia, kad minimas skaičius, esą valstybės biudžetas dėl GPM susigrąžinimų taikymo kasmet netenka 24 mln. eurų pajamų, yra netikslus ir tik teorinis. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, lengvata pernai pasinaudojo maždaug 74 proc. ilgalaikiam taupymui gyvybės draudimą pasirinkusių gyventojų, kurie gyvybės draudimo įmokoms iš viso skyrė 162 mln. EUR. 15 proc. šios sumos kaip tik ir sudaro 24 mln. EUR, nors iš tiesų žmonėms galėjo ir neužtekti pajamų, kad susigrąžintų visą sumą (lengvata galima naudotis tik nuo 25 proc. pajamų). Taip pat iš šios sumos neatimamas GPM, kurį gyventojai sumoka atsiimdami išmokas.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad realiai valstybė dabar taiko atidėto GPM principą, tai yra taiko mokesčių lengvatą dabar, bet ateityje pajamų mokestį susigrąžina.

Mat pasinaudoti šiuo valstybės skatinimu galima tik dviem atvejais: pirmuoju atveju – kai kaupi pensijai ne mažiau kaip 5 metus ir išsiimi sukauptas lėšas likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos, o antruoju atveju – jei kaupi vaikų ateičiai ne mažiau kaip 10 metų, o jie iki 26 metų sukauptas lėšas atsiima.

Pasak LVK Mokesčių komisijos pirmininko M.Dubnikovo, tai reiškia, kad visais kitais atvejais dalį sumokėtų GPM įmokų iš pradžių susigrąžini, bet po to jas turi sugrąžinti į valstybės biudžetą, nes gaunama išmoka yra apmokestinama.

„Valstybei tai yra pati geriausia skatinimo priemonė – mokesčiai sugrįžta, o gyventojai turi papildomą apsaugą nelaimių atveju bei dar vieną pajamų šaltinį senatvėje”, – teigia M.Dubnikovas.

LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas grindžiamas 2-4 metų senumo Lietuvos banko tyrimų išvadomis, kurios skirtos iš esmės tik investicinio gyvybės draudimo tobulinimui. Be to, įgyvendinant Lietuvos banko tyrimo išvadas valstybės institucijos jau yra paruošusios arba dar ruošia kitų įstatymų pakeitimus ir papildymus.  Šiuo tikslu procesai nuolat tobulinami ir per Lietuvos banko teisės aktus bei pačių gyvybės draudimo bendrovių iniciatyva.