Gyvenimo kokybė pagal panevėžiečius: šeima, sveikata ir finansinis saugumas

Panevėžio apskrities gyventojai, paklausti, kas jiems yra gyvenimo kokybė, įvardija tris svarbiausius dalykus: šeimą, sveikatą ir finansinį saugumą. Tačiau užuot laiką ir pinigus investavę į savo gyvenimo kokybės užtikrinimą, panevėžiečiai juos išleidžia dalykams, kurie, pačių vertinimu, jiems nėra svarbūs.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šiemet atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 33 proc. Panevėžio apskrities gyventojų sako, kad jų gyvenimo kokybei svarbiausia yra geri santykiai šeimoje, 31 proc. įvardija sveikatą ir vidinę ramybę, beveik 14 proc. prioritetą atiduoda savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui, 12 proc. – mėgstamam darbui. Patogią buitį ir turiningą laisvalaikį minėjo mažuma – atitinkamai 8 proc. ir 2 proc. apklaustųjų. Panašiai gyvenimo kokybės dedamąsias įvardijo ir visos šalies gyventojai. Tik skirtingai nei panevėžiečiai, likusi dalis šalies gyventojų mažiau sureikšmina darbą ir buitį. Kad tai yra svarbiausia jų gyvenimo kokybės dedamoji atitinkamai mano 5 ir 4 proc. visos Lietuvos gyventojų.

„Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos, įskaitant ir Panevėžio apskrities, gyventojų finansinė elgsena yra nenuosekli ir netgi iracionali. Nors nemaža dalis gyventojų sutinka, kad finansinis saugumas yra neatsiejamas nuo jų gyvenimo kokybės, tačiau, net ir turėdami finansinių galimybių, gyventojai nesiima tuo rūpintis. Užuot savo laiką ir pinigus investavę į ilgalaikę naudą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, finansinės apsaugos priemones, lengva ranka juos išleidžiame trumpalaikiams buitiniams poreikiams“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Lėšos finansiniam saugumui – nėra būtinosios

Panevėžio apskrities gyventojai lėšų taupymo, investavimo ir finansinės apsaugos priemonių nepriskiria būtinosioms išlaidoms. Kad išlaidos taupymo ir investavimo priemonėms yra būtinosios mano vos 2 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimo įmokas prie būtinųjų priskiria 3 proc. Panevėžio apskrities gyventojų.

Tuo tarpu lėšas, skiriamas būsto remontui, kaip būtinąsias įvardija 15 proc. Panevėžio apskrities gyventojų, pramogoms ir pomėgiams – 12 proc., buities technikai – 10 proc. Panašiai gyventojai atsakinėjo ir visos šalies mastu. Tai, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios, taip pat mano mažuma gyventojų – vos po 6 proc. visų šalies gyventojų.

Pasirūpina buitimi

„Laisvus“ pinigus Panevėžio apskrities gyventojai dažniausiai išleidžia pirkdami skanumynus – delikatesus ir saldumynus. Taip po būtinųjų išlaidų likusius pinigus leidžia net 60 proc. apklaustųjų. 16 proc. panevėžiečių šias lėšas skiria sveikatingumo priemonėms, 4 proc. – madingai aprangai, po 3 proc. – automobiliui ir IT technikai, 1 proc. – grožio priemonėms ir procedūroms. Nė vienas apklaustas Panevėžio apskrities gyventojas nepaminėjo, kad turėdamas „laisvų“ pinigų juos leistų savišvietai (Lietuvos mastu „laisvus“ pinigus savišvietai leidžia 3 proc. gyventojų).

Gyvenimo kokybės prioritetų piramidę panevėžiečiai apverčia ir planuodami savo laiką. Pakankamai laiko geriems santykiams šeimoje palaikyti sakosi skiriantys vos 29 proc. apklaustų Panevėžio apskrities gyventojų. Tai – mažiausias rodiklis šalyje. Visos šalies mastu taip manančiųjų yra 40 procentų. 49 proc. Panevėžio apskrities gyventojų teigia pakankamai laiko skiriantys savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti, 40 proc. – patogiai buičiai palaikyti, 39 proc. – turiningai leisti laisvalaikį.

Paskutinę dieną – dėmesys ir rūpestis artimaisiais

Pasirūpinti artimaisiais ir jų finansiniu saugumu panevėžiečius paskubintų žinia apie jiems likusią gyventi paskutinę dieną. Tokią dieną 37 proc. Panevėžio apskrities gyventojų susitiktų su artimaisiais, 31 proc. parašytų testamentą, 20 proc. suskubtų apsidrausti gyvybę.

„Deja, tačiau labai dažnai finansinės apsaugos svarbą gyventojai suvokia pavėluotai – tuomet, kai juos pačius ar jų artimuosius užgriūna gyvenimą aukštyn kojomis verčianti bėda. Finansinė apsauga, žinoma, emocinio skausmo nenumalšins, tačiau sušvelnins nelaimės finansinius padarinius ir leis greičiau atsitiesti šeimai praradus savo maitintoją ar kitaip netekus pagrindinio nuolatinių pajamų šaltinio“, – pažymi A. Bakšinskas.

Į klausimą „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi vos viena diena?“ 23 proc. apklaustųjų taip pat atsakė, kad surengtų atsisveikinimo šventę, 15 proc. – sėstų rašyti atsisveikinimo laiško, 8 proc. – nusigertų, 1 proc. – suvestų sąskaitas su asmeniniais priešais. 25 proc. į klausimą atsakė „nežinau“.

Kodėl svarbu kalbėti?

Pasak A. Bakšinsko, poreikis kalbėti apie tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neskiria dėmesio finansiniam saugumui ir gyvena be atsarginio plano, kyla dėl to, kad šalyje pastebimai auga gyventojų, turinčių „laisvų“ pinigų, skaičius.

„Laisvais“ pinigais disponuoja maždaug kas antras šalies gyventojas. Tačiau gyventojų, galinčių be kitų pagalbos pasirūpinti savimi netikėtai praradus pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Finansinį rezervą (3-6 mėnesių savo pajamų dydžio sumą) turi sukaupę kiek daugiau nei dešimt procentų šalies namų ūkių, gyvybės draudimu – apsidraudę 15 proc. gyventojų.

„Vis daugiau gyventojų, padengę būtinąsias išlaidas, turi atliekamų pinigų ir įstengtų pasirūpinti finansiniu saugumu, jei tik tų „laisvų“ nepaleistų vėjais. Tačiau vis dar daug gyventojų finansine apsauga nesirūpina, todėl gyvena nuolatinės rizikos zonoje. Mūsų visuomenei trukdo ne tik tai, kad vis dar nėra susiformavę atitinkamos elgsenos įpročiai, bet ir gajūs mitai. Vienas jų – finansinis saugumas yra prieinamas tik aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Anaiptol tai nėra tiesa. Ir finansinė apsauga, ir taupymo priemonės yra prieinamos kiekvienam. Tiesiog pirmiausia turime išmokti gyventi pagal pajamas, o tuomet – įprasti dalį liekančių pajamų, užuot išleidus nebūtiniems dalykams, reguliariai atsidėti ir investuoti į savo ir savo artimųjų finansinį saugumą. Tik pasikloję tvirtą pagrindą galėsime tikėtis, kad mūsų gyvenimo kokybės piramidė stovės tvirtai“, – apibendrina A. Bakšinskas.

Apie tyrimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (88 iš jų – Panevėžio apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“.