23 Vas Kam gyvybę apsidraudę lietuviai po mirties palieka savo lėšas?

Buvę bendradarbiai, tos pačios lyties gyvenimo draugai, menkai pažįstami žmonės ar bažnyčia. Tai tik keletas iš įdomesnių pageidavimų, kuriuos pareiškė mūsų šalies gyventojai, nurodydami, kam nelaimės atveju turėtų atitekti suma, kuria jie apsidraudžia savo gyvybę. Tai parodė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA), vienijančios 9-as didžiausias Lietuvoje veikiančias gyvybės draudimo bendroves, inicijuotas tyrimas.

Atskleidžia ir santykius šeimoje

Draudikų atstovai pastebi, kad neretai iš gyvybę besidraudžiančio žmogaus prašymo, ką nelaimės atveju skirti naudos gavėju, galima spręsti ir apie santykius jo šeimoje. Pavyzdžiui, į gyvybės draudimo bendrovę kreipėsi gyventojas, kuris pageidavo nenurodyti konkrečių naudos gavėjų po savo mirties. Esą, jeigu atsitiks nelaimė, jam įdomu, kokios kovos užvirs tarp jo artimųjų dėl tokiu būdu paveldėtų lėšų.

Pasitaikė atvejis, kuomet apsidraudęs gyvybę vyras naudos gavėju norėjo nurodyti nepilnametį sūnų. Tačiau pagal įstatymus, kadangi vaikas nebuvo sulaukęs 18-os metų, jam netekus tėvo, draudimo išmoka būtų paskirta apsidraudusiojo žmonai, t. y. jo sūnaus motinai. Tad žmogus, pasirašydamas gyvybės draudimo sutartį, naudos gavėju galiausiai nusprendė pasirinkti sūnaus močiutę, t. y. savo motiną.

Būna ir taip, kad apsidraudusios gyvybę moterys naudos gavėjais paskiria pilnamečius savo vaikus ir nenori, kad apie tai sužinotų jų vyrai, esą pastarieji gali supykti. Draudimo bendrovių atstovams dar dažniau tenka išgirsti klausimus iš senelių, kurie draudimo išmokas norėtų skirti anūkams, tačiau nerimauja, kad pinigais nepasinaudotų, pavyzdžiui, jų sūnaus ar dukros antras sutuoktinis.

Beje, įdomu tai, kad savo šeimų nesukūrę žmonės dažniausiai mirties atveju kaip pagrindinį gyvybės draudimo išmokos gavėją nurodo savo mamą. Tėvas dažniausiai visai nepaminimas arba nurodoma, kad išmoką turėtų gauti abu tėvai. Be to, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet vyras gyvybės draudimo išmoką nelaimės atveju palieka ne gyvenimo draugei, o draugui, t. y. tos pačios lyties atstovui.

Nelaimės atveju – linksmybės kolegoms

LGDĮA nariai su šypsena atsimena ir daugiau atmintyje pasilikusių prašymų. Draudikai pasakoja apie gyvybės draudimo sutartį pasirašiusią moterį, kuri 10 proc. savo draudimo išmokos skyrė darbo kolegoms, kad jie netekties atveju galėtų tinkamai atšvęsti. Tiesa, minėta moteris vėliau pakeitė darbo vietą, o kartu ir naudos gavėjus, kuriems turėtų atitekti gyvybės draudimo išmoka.

Tarp naudos gavėjų Lietuvoje sudaromose gyvybės draudimo sutartyse atsiduria ir bažnyčia. Kalbant apie daugiausiai tikinčiųjų mūsų šalyje vienijančią katalikų bažnyčią, dažniausiai dalį savo gyvybės draudimo išmokos vyskupijai ar kitai bažnytinei institucijai skiria kunigai. Kuomet tarp pasauliečių atsiranda ir tokių, kurie išreiškia norą mirties atveju savo draudimo išmoką skirti tokiems religiniams judėjimams kaip Tikėjimo žodžio bendrija.

Atsitinka ir taip, kad gyvybės draudimo išmoką norima paskirti ir menkai pažįstamam žmogui. Štai į draudikus kreipėsi užsienio šalies pilietis, kuris Lietuvoje sutiko vargingai gyvenančią 8-erių metų mergaitę. Pastaroji yra našlaitė, o ją globoja močiutė. Pasiturintis užsienietis panoro sudaryti mergaitės vardu gyvybės draudimo sutartį ir tokiu būdu pasirūpinti, kad būtų kaupiamos lėšos jos ateičiai.

Tiesa, minėtas žmogus nepasitikėjo mergaitės globėja, kad ji pinigų nepanaudotų kitais tikslais, todėl norėjo pats būti draudėju ir mokėti gyvybės draudimo įmokas. Tačiau susidūrė su kliūtimi – pagal įstatymus, norėdamas įgyvendinti savo tikslą, jis turėjo gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Kol kas šioje istorijoje taškas dar nepadėtas. Užsienietis išvyko iš mūsų šalies, tačiau mergaitei duotą pažadą teigė ketinantis vis tiek įvykdyti.

Išimtys, o ne taisyklės

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, pabrėžia, kad visi anksčiau paminėti atvejai yra labiau išimtis negu taisyklė. Paprastai mūsų šalyje gyvybės draudimo sutartis pasirašantys žmonės naudos gavėjais arba būna patys (kai pasirenka draudimą nuo kritinių ligų ar traumų), arba paskiria jais savo sutuoktinius (mirties atveju) ar vaikus (dažniausiai, pasitelkus gyvybės draudimą, kaupiama jų ateičiai ar mokslams).

„Dažniausiai gyventojai, pasirašydami gyvybės draudimo sutartis, savo mirties atveju draudimo išmokas paskiria artimiausiems giminaičiams – vaikams, sutuoktiniams, tėvams, broliams ar seserims. Šis pasirinkimas yra asmeninis kiekvieno žmogaus apsisprendimas, todėl draudimo įmonių atstovai paprastai į juos nesikiša. Kita vertus, galime patarti, kuriam iš šeimos narių yra svarbiausia apsidrausti, kada patogiausia pradėti kaupti lėšas vaikų ateičiai ir pan.“, – sakė A. Bakšinskas.

Taip pat LGDĮA prezidentas primena, kad lėšos pagal gyvybės draudimo sutartis naudos gavėjams paprastai yra išmokamos greičiau nei įsigalioja paveldėjimas. Taip pat pasitaiko, kad naudos gavėjai mirties atveju gyvybės draudimo sutartyje iš viso yra nenurodomi. Tokiu atveju, anot A. Bakšinsko, draudimo išmoka yra paveldima bendra tvarka, t. y. pagal Civilinį kodeksą.

Tuomet įpėdiniai lygiomis dalimis būna: sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais – palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo vaikais, gimusiais po jo mirties. Antrąja palikėju eile laikomi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, o trečioji eilė – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai ir t. t.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 9-ias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ ir „MetLife Amplico“.