24 Rgp Vaikų ateičiai linkę kaupti ir sunkmečiu

Dauguma šalies gyventojų (75 iš 100) mano, kad vaikų mokslams ir ateičiai lėšas kaupti reikia nuo pat gimimo ar ankstyvos vaikystės – atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa, atlikta Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu. Gyvybės draudimo bendrovės patvirtina, kad sutarčių, kurių pagrindinis tikslas sukaupti vaikų ateičiai ir sunkmečiu nuosekliai daugėja –  2009 liepos mėnesį tokių galiojo 60 tūkst., t.y. 16 proc. daugiau nei 2008 m. pradžioje. Specialistų teigimu, ši tendencija susijusi tiek su didėjančiu gimstamumu, tiek su struktūriniais pokyčiais valstybėje.

Labiausiai taupyti vaikų ateičiai nuo pat gimimo yra linkę jauni žmonės (iki 29 m.), turintys aukštąjį išsilavinimą ir kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės nei 1000 lt. Šiose grupėse manančių, kad taupyti vaikų ateičiai būtina nuo pat gimimo ar ankstyvos vaikystės, buvo atitinkamai 85 iš 100.  Jų tarpe taip pat yra ir daugiausia manančių, kad taupymui kiekvieną mėnesį derėtų atidėti nuo 100 iki 200 litų (taip manė penktadalis respondentų).
„Dabartiniai dvidešimtmečiai-trisdešimtmečiai, susilaukiantys atžalų aiškiai supranta, kad „nemokamų pietų“ era baigėsi –  savo ir vaikų gerove jie privalo pasirūpinti patys.  Ir pirmiausia, raktu į vaikų gerovę yra laikomas išsilavinimas, kuris po aukštojo mokslo reformos tapo brangesnis tiems, kas už jį turi mokėti. Struktūriniai pokyčiai valstybėje, sudėtinga ekonominė situacija ir lemia, kad sutarčių, kuriomis kaupiamos lėšos vaikų ateičiai, nuosekliai daugėja – juk sunkmetis ar ne sunkmetis, vaikus išleisti į mokslus yra svarbu. Antra vertus, Lietuvoje per pastaruosius metus sparčiai didėjo gimstamumas – tai lėmė ir gyvybės draudimo sutarčių vaikų naudai didėjimą“, – situaciją komentavo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Gyvybės draudimo sutarčių, kuriomis kaupiama vaikų ateičiai, įmokų statistika atskleidžia, kad gyventojai net ir ekonominiu sunkmečiu taupyti vaikų sąskaita neskuba ir mėnesio įmokų sumos smarkiai nemažina.
Vidutinės mėnesio vaikų gyvybės draudimo įmokos per šių metų pusmetį palyginti su pernai sumažėjo labai nežymiai: investicinio gyvybės draudimo nuo 115 lt iki 110 lt, o kaupiamojo – nuo 128 lt iki 122 lt. Tuo tarpu didžiausia vaikų gyvybės draudimo mėnesio įmokos suma  ir pernai, ir šiemet išliko nepakitusi –  1200 lt.
Liepą „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidžia, kad maždaug kas dešimtas šalies gyventojas vaikų ateičiai būtų linkęs atidėti daugiau nei 100 litų kiekvieną mėnesį.
Pasak A.Bakšinsko, gaunantys didesnes pajamas yra linkę atidėti daugiau, tuo tarpu mažiau uždirbantys linkę atidėti mažiau. Apklausos rezultatai rodo, kad iki 50 litų per mėnesį vaikų ateičiai atidėti yra linkę gyventojai, kurių pajamos vienam šeimos nariui buvo mažesnės nei 400 litų (77 proc. tokių respondentų), taip pat kaimų gyventojai (67 proc. respondentų).
„Natūralu, kad sumažėjus gyventojų pajamoms, mažiau galimybių atidėti taupymui. Gyvybės draudimo specialistų atlikti skaičiavimai atskleidžia, kad geriausia kiekvieną mėnesį taupymui vaikų ateičiai atidėti 100-200 litų, tačiau sumažėjus pajamoms verta svarstyti galimybę įmokas sumažinti. Juk geriau kiekvieną mėnesį atidėti po keliasdešimt litų nei, prireikus mokėti už mokslą, sukrapštyti kelias dešimtis tūkstančių litų per kelias dienas“, — sakė A.Bakšinskas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2009 m. liepą atliko gyventojų apklausą, siekiant išsiaiškinti, ar jų manymu yra svarbu lėšas vaikų ateičiai kaupti nuo pat jų gimimo bei kokią sumą tikslingiausia atidėti kiekvieną mėnesį.